J. Stoltenbergo memuarų analizėje teigiama, kad diskusijos su Kremliumi vyko neinformavus labiausiai pažeidžiamų NATO sąjungininkių.
Kaip teigiama memuaruose, buvęs NATO generalinis sekretorius susitiko su S. Lavrovu 2021 m. rudenį. Tuo metu Lenkija ir Baltijos valstybės griežtai pasisakė prieš bet kokias nuolaidas Rusijai.
Nepaisant to, susitikimo metu J. Stoltenbergas pasiūlė NATO–Rusijos taryboje aptarti Kremliaus idėją sukurti buferinę zoną pasienio regionuose.
JAV kalba apie santykių su NATO įsivertinimą: sprendimą galiausiai priims D. Trumpas
Lenkija ir Baltijos valstybės kategoriškai prieštaravo bet kokioms nuolaidoms ne jau anksčiau, tačiau J. Stoltenbergas šiuos balsus nusprendė ignoruoti. Toks pasiūlymas faktiškai būtų reiškęs dalies NATO rytinio flango nuginklavimą.
Galiausiai pati Rusija šį pasiūlymą atmetė, nes nenorėjo kompromisų, o siekė visiškos regiono kontrolės.
Kaip 2021 m. gruodžio mėn. rašė britų „The Guardian“, tada JAV pirmą kartą buvo perduoti reikalavimai, kuriuose Maskva savo norus išdėstė išsamiai. Tarp jų yra reikalavimas, kad NATO išvestų visas karines pajėgas ir ginklus, dislokuotus šalyse, kurios įstojo į aljansą po 1997 m.
Susiję straipsniai
Tai apimtų didžiąją dalį Rytų Europos, įskaitant Lenkiją, Estiją, Lietuvą, Latviją bei Balkanų šalis.
Rusija taip pat pareikalavo, kad NATO atsisakytų tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos priėmimą į aljansą, ir nerengtų pratybų Ukrainoje, Rytų Europoje, Kaukazo šalyse, pavyzdžiui, Sakartvele, ar Centrinėje Azijoje be išankstinio Rusijos sutikimo.
„Baltic Sentinel“ pokalbiai su Estijos diplomatais patvirtino, kad J. Stoltenbergas iš tiesų bandė šį klausimą kelti už NATO rytinio flango valstybių nugarų.
Sausį buvo sušaukta NATO–Rusijos taryba, tikintis, kad ten paaiškės konstruktyvūs Kremliaus ketinimai.
Nepaisant to, rusai įsimintinai pareiškė, kad jų pasiūlymas nėra meniu, iš kurio galima rinktis tinkamus punktus, o „imk arba palik“ pasiūlymas.
Požiūrį į Rusiją formavo tėvas
J. Stoltenbergas savo memuaruose rašė, kad jo požiūrį į santykius su Rusija formavo jo tėvas ir buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras Torvaldas, kuris net Šaltojo karo metu skatino dialogą su Kremliumi.
Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė, kad Torvaldas ragino palaikyti dialogą su Rusija net ir tokiomis aplinkybėmis, kai dauguma sąjungininkų šios idėjos jau buvo atsisakę.
Memuarai taip pat aiškiau atskleidžia Norvegijos elito — ir šiuo atveju valdančiosios partijos, kuriai priklausė ir tėvas, ir sūnus — palankų nusiteikimą dialogui su Rusija.
J. Stoltenbergas su pasididžiavimu rašė, kaip jam pavyko skatinti dialogo su rusais tęstinumą NATO viduje net po Krymo aneksijos.
Vėliau šiuo klausimu jis pakeitė savo poziciją ir ėmė raginti sąjungininkus didinti karinę pagalbą.
Santykiai su D. Trumpu
Didelė memuarų dalis skirta santykiams su JAV prezidentui Donaldu Trumpu.
J. Stoltenbergas patvirtino, kad šalies pasitraukimo iš NATO grėsmė buvo reali: D. Trumpo patarėjai rimtai svarstė šį žingsnį, kuris per kelias dienas galėjo sugriauti Aljansą.
Nepaisant to, įvyko paradoksas: būtent D. Trumpo valdymo laikotarpiu JAV karinis buvimas Europoje padidėjo. Sąjungininkai taip pat pradėjo daugiau investuoti į gynybą.