Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į tautą per televiziją, tačiau aiškiai taip ir neatsakė į klausimą, kada baigsis karas su Iranu.

D.Trumpas 19 minučių trukusioje kalboje teigė, kad antrą mėnesį besitęsiančioje JAV ir Izraelio karinėje operacijoje pagrindiniai strateginiai tikslai artėja prie įgyvendinimo, ir prognozavo, jog konfliktas truks dar 2–3 savaites: „Užbaigsime darbą, ir užbaigsime jį labai greitai. Mes labai arti tikslo.“

Anot JAV vadovo, Irano karinės jūrų ir oro pajėgos sunaikintos, o balistinių raketų ir branduolinės programos paralyžiuotos. Bet jis vėl pagrasino: „Suduosime jiems itin stiprų smūgį. Grąžinsime juos į akmens amžių, kur jiems vieta.“

JAV prezidentas bandė įtikinti amerikiečius šio karo nauda. Tam yra pagrindo – apklausos rodo, kad nuosekli rinkėjų dauguma nepritaria vasario 28 d. pradėtai operacijai Irane.

[[ge:lrytas:lrytas:41913362]]

D.Trumpas ragino tautiečius šį karą vertinti kaip investiciją į savo ateitį ir teigė, kad tai niekis, palyginti su kitais konfliktais per pastarąjį šimtmetį, į kuriuos JAV buvo įsitraukusios daug ilgesniam laikui.

Tačiau tie, kurie tikėjosi aiškių atsakymų, kur link juda šis karas ar kokie galimi JAV pasitraukimo scenarijai, jų neišgirdo. Likę reikšmingi nutylėjimai paliko daugybę neatsakytų klausimų.

Pirmiausia, Izraelis toliau atakuoja Iraną ir pats patiria dronų ir raketų smūgius, įskaitant trečiadienį Tel Avive, likus kelioms valandoms iki žydų Velykų pradžios.

[[ge:lrytas:lrytas:41926170]][[ge:lrytas:lrytas:41926538]][[ge:lrytas:lrytas:41911872]][[ge:lrytas:lrytas:41907120]]

Svarbus klausimas – ar premjero Benjamino Netanyahu vyriausybė sutinka su D.Trumpo nurodytu kelių savaičių terminu. Šiuo metu to nežinome.

Antra, kas nutiko 15 punktų taikos planui, kurį Baltieji rūmai dar visai neseniai ragino Iraną priimti? Trečiadienio kalboje D.Trumpas jo net nepaminėjo.

Ar Vašingtonas atsisako dalies reikalavimų, įskaitant praturtinto urano atsargų perėmimą? Tai taip pat lieka neaišku.

Hormūzo sąsiaurio – vieno judriausių naftos transportavimo maršrutų pasaulyje, kurį Iranas faktiškai blokavo, – atidarymas yra esminis konflikto klausimas.

Bet JAV prezidentas, panašu, neturi aiškios pozicijos. Vienu metu jis reikalauja, kad Teheranas praleistų tanklaivius, kitu – ragina sąjungininkus patiems spręsti šią problemą: „Eikite į sąsiaurį, tiesiog jį paimkite, saugokite ir naudokitės. Sunkiausia dalis jau padaryta, tad tai turėtų būti lengva.“

D.Trumpas tik pridūrė, neplėtodamas minties, kad sąsiauris natūraliai atsivers pasibaigus karui. Tai vargu ar nuramins nerimaujančius dėl naftos kainų.

Aštri D.Trumpo kritika kai kuriems sąjungininkams – esą šie turėtų pagaliau parodyti drąsą ir patys imtis sąsiaurio atvėrimo – nuskambėjo po to, kai anksčiau tą pačią dieną interviu jis užsiminė apie galimą pasitraukimą iš NATO. Tačiau šioje kalboje tokios retorikos visiškai nebuvo.

Dar vienas esminis neatsakytas klausimas – sausumos pajėgos. Ką Vidurinių Rytų regione iš tikrųjų veiks tūkstančiai ten dislokuojamų amerikiečių jūrų pėstininkų ir desantininkų?

[[ge:lrytas:lrytas:41927485]]

Faktas tas, kad po šio kreipimosi vis dar neaišku, kaip JAV prezidentas apibrėžia pergalę šiame kare. Atsižvelgiant į dažnai prieštaringus D.Trumpo pareiškimus, situacija gali bet kada pasikeisti.

Politinės karo pasekmės ir ekonominiai sunkumai šalies viduje

Su šūkiu „Pirmiausia – Amerika“ kandidatavusiam ir šalies į nesibaigiančius karus neįtraukti žadėjusiam D. Trumpui dar reikės ieškoti būdų numalšinti savo rėmėjų politinį nepasitenkinimą dėl karo su Iranu.

Šįkart JAV prezidentas aiškiau nei bet kada iki tol pripažino daugelio amerikiečių jaučiamą nerimą dėl augančių benzino kainų, ramindamas, kad šis padidėjimas tėra trumpalaikis.

Tačiau D. Trumpas čia pat ėmė tvirtinti, esą JAV tapo „karščiausia šalimi pasaulyje“, o amerikiečiai gauna naudos iš jo pernai pasirašyto „didelio ir gražaus įstatymo“.

Tuo metu vidutinė benzino kaina JAV pirmąkart per beveik ketverius metus viršijo 4 dolerius už galoną (3,785 litro; 1 litro kaina – apie 1 eurą), o prezidento reitingai smunka likus vos keliems mėnesiams iki svarbių vidurio kadencijos rinkimų, kurie lems Kongreso kontrolę.

AP pabrėžia, kad iš tiesų, JAV ekonomika išgyvena nestabilumo laikotarpį, finansų rinkos drastiškai svyruoja po įvairių D. Trumpo pareiškimų apie karą (be kita ko ir padarytus kreipimosi metu), o amerikiečiai susiduria su ekonominiais sunkumais dėl kylančių kainų degalinėse brangstant pragyvenimui.

Užuot pasiūlęs kokias nors naujas priemones ekonominėms problemoms spręsti, D. Trumpas stengėsi įtikinti Amerikos žmones, kad karas yra kaina, kurią reikia sumokėti vardan puikesnės ateities.

Jis prisiminė ilgus karus Korėjoje ir Vietname ir pažadėjo, kad dėl šio karo Amerikai bus geriau.

„Tai – tikra investicija į jūsų vaikų ir anūkų ateitį“, – tikino JAV prezidentas.

Ką parodė D. Trumpo kreipimasis į tautą: atkreipė dėmesį į dingusią temą