Po kilusio ažiotažo – J. Stoltenbergo reakcija: „Visada buvau įsipareigojęs ginti mūsų Baltijos sąjungininkes“

J. Stoltenbergas taip sureagavo į kilusį ažiotažą dėl 2021 metų įvykių.

Šurmulį sukėlė buvusio Estijos gynybos ministerijos darbuotojo Meelio Oidsalu straipsnis portale „The Baltic Sentinel“, kuriame jis paskelbė beveik prieš pusmetį išleistų J.Stoltenbergo memuarų apžvalgą,

M. Oidisalu teigė, neva 2021 metais derybose su Rusija J. Stoltenbergas buvo atviras diskusijoms dėl karių išvedimo iš Rytų Europos ir net savotiškos „buferinės zonos“ sukūrimo. Į pokalbius neva nebuvo įtrauktos Baltijos šalys.

„Būtent Rusija teikė pasiūlymus apriboti karinį aktyvumą Rusijos ir NATO pasienyje. Mano pasiūlymas buvo surengti NATO ir Rusijos tarybos (posėdį – red. past.), kurioje, žinoma, dalyvautų visos sąjungininkės, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją.

Mano tikslas buvo rasti būdų, kaip deeskaluoti pavojingą situaciją dėl Rusijos karinio buvimo, apie tai informavau ir (Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų – red. past.) Lavrovą“, – teigė J. Stoltenbergas.

Buvęs NATO generalinis sekretoriaus teigimu, „istorija rodo, kad aš visada buvau asmeniškai įsipareigojęs ginti mūsų Baltijos sąjungininkes, visas sąjungininkes, ir remti Ukrainą“.

Latvijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl publikacijos atgarsių ir pavadino tai dezinformacijos ataka.

Apžvalgininkų nuomone, svarbu suprasti, kad tokia M. Oidsalu kritika – interpretacijos klausimas.

Kritiškai į estų žurnalisto vertinimą pažvelgė ir knygą susiradę portalo Lrt.lt žurnalistai. Jų teigimu, estų publikacijoje minimo pajėgų atitraukimo iš Rytų Europos memuaruose nėra, o J. Stoltenbergas kaip tik rašo, kad „vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“.

Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tai vadina dezinformacija.

„Iš karto galiu pasakyti, kad tai yra eilinė dezinformacija (…) 2021 m. pabaigoje rusai iš tikrųjų pateikė tuos vadinamus ultimatumus tiek NATO, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kur labai aiškiai išdėstė visus reikalavimus.

Tie ultimatumai buvo tikrai patys grubiausi. Vienas iš jų aspektų būtent ir buvo išvesti visas sąjungininkų pajėgas iš naujų NATO narių, įstojusių po 1997 m. Tai reiškia, kad tai būtų palietę 12 valstybių“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Matulionis.

„Tai buvo Rusijos ultimatumas. Jis buvo pateiktas mums, mes jį matėme. Apie tai net nebuvo diskusijos (…). Jis buvo griežtai atmestas“, – akcentavo jis.

Kaip 2021 m. gruodžio mėn. rašė britų „The Guardian“, tada JAV pirmą kartą iš tiesų buvo perduoti reikalavimai, kuriuose Rusija savo norus išdėstė išsamiai.

Tarp jų yra reikalavimas, kad NATO išvestų visas karines pajėgas ir ginklus, dislokuotus šalyse, kurios įstojo į aljansą po 1997 m.

Tai apimtų didžiąją dalį Rytų Europos, įskaitant Lenkiją, Estiją, Lietuvą, Latviją bei Balkanų šalis.

Rusija taip pat pareikalavo, kad NATO atsisakytų tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos priėmimą į aljansą, ir nerengtų pratybų Ukrainoje, Rytų Europoje, Kaukazo šalyse, pavyzdžiui, Sakartvele, ar Centrinėje Azijoje be išankstinio Rusijos sutikimo.

Kaip teigė M. Oidisalu, 2022 m. sausį buvo sušaukta NATO–Rusijos taryba, tikintis, kad ten paaiškės konstruktyvesni Kremliaus ketinimai ir bus pradėtos realios NATO derybos su Rusija.

Nepaisant to, rusai įsimintinai pareiškė, kad jų reikalavimai yra „imk viską arba palik“ pasiūlymas. Taip ilgai netrukusios derybos žlugo.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad J. Stoltenbergas negalėjo siūlyti kurti buferinių zonų tarp NATO ir Rusijos. Tokius vertinimus jis pateikė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak L. Kojalos, NATO vadovo vaidmuo yra ribotas. Jis neturi tiesioginės galios priimti karinius sprendimus ar savarankiškai disponuoti pajėgomis.

„NATO generalinis sekretorius nei siūlė, nei galėjo siūlyti kurti NATO ir Rusijos buferines zonas. Kaip jis pats mėgdavo juokauti, yra labiau „sekretorius“ nei „generalinis“, todėl savo pajėgų neturi ir žemėlapyje nestumdo“, – pabrėžė Linas Kojala.

Politologas taip pat priminė 2021 metų diplomatines pastangas. „2021 m., kalbėdamasis su Sergejumi Lavrovu, J. Stoltenbergas turėjo politinį mandatą mėginti rasti būdą išvengti didelio masto agresijos prieš Ukrainą“, – teigė L. Kojala.

Anot jo, pagrindinis tikslas buvo įtraukti Rusiją į dialogą. Taip siekta sumažinti įtampą ir išvengti karo eskalacijos.