Pasak eksperto, kai vasario 28 d. kilo karas su Iranu, pasaulis jau buvo įsitraukęs į kovą. Pastarieji dveji metai tapo laikotarpiu, kai konfliktų – tiek tarp valstybių, tiek jų viduje – kilo daugiau nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tai, anot P. Posto, tapo nauja norma.
Du karai – viena didžiųjų valstybių kova
Nors karas Ukrainoje tęsiasi, o JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu šiuo metu yra sustabdytas trapiais paliaubų susitarimais, pasaulio politinėje arenoje, pasak eksperto, grįžta reiškinys, kurį galima vadinti pasauliniu karu.
Susiję straipsniai
Du dideli konfliktai skirtinguose žemynuose tapo didžiųjų valstybių strateginės konkurencijos arenomis. P. Postas pabrėžia, kad šie karai nėra izoliuoti – kiekvieno jų dinamika tiesiogiai veikia kitą. Abu konfliktai įtraukė papildomas valstybes, o nors jų mastas ir intensyvumas neprilygsta XX a. pasauliniams karams, juos gimdo tas pats pavojingas impulsas: valstybės vis dažniau remiasi karine jėga kaip pagrindiniu galios įgyvendinimo instrumentu.
V. Putino ir D. Trumpo skaičiavimai Rusija ir Jungtinės Valstijos, anot eksperto, į šiuos karus įsitraukė dėl skirtingų priežasčių. Kremliaus diktatorius V. Putinas siekia išplėsti teritorinę kontrolę ir susigrąžinti žemes, kurias laiko Rusijos įtakos zona. Tuo metu JAV prezidentas D. Trumpas, kalbėdamas apie karą su Iranu, nuosekliai pabrėžė, kad Teheranui negalima leisti įgyti branduolinio ginklo.
Tačiau, „The New York Times“ leidinyje pabrėžiama, kad abu lyderiai buvo įsitikinę, jog pergalė bus lengva, o jų tikslai pateisina beveik bet kokį smurto lygį – net ir tarptautinės teisės pažeidimus.
Per trumpą laiką karai Ukrainoje ir Irane tapo akivaizdžia didžiųjų valstybių konkurencijos išraiška. JAV toliau teikia Ukrainai ginkluotę, žvalgybinę informaciją ir planavimo paramą, o Rusija, kaip pranešama, padėjo Iranui – perduodama taikinių informaciją, JAV karinių objektų žemėlapius ir siųsdama dronus.
Nors JAV ir Rusija tiesiogiai viena į kitą nešaudo, pasak eksperto, jos faktiškai „užtaisė ginklus“, kuriais kaunasi kiti. Karai veikia vienas kitą Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį sukėlė pasaulinių naftos kainų šoką, kuris tapo finansine nauda Rusijai – tiek dėl brangesnės jos naftos, tiek dėl JAV administracijos sprendimų švelninti sankcijas, siekiant sumažinti kainas pasaulinėje rinkoje.
Tuo pat metu, kai Vakarų dėmesys ir resursai nukrypo į Iraną, Rusija pradėjo pavasarinį puolimą Ukrainoje, siekdama įtvirtinti ir išplėsti okupuotas teritorijas. Ukraina savo ruožtu dalijosi su JAV ir arabų valstybėmis patirtimi, įgyta ginantis nuo dronų atakų.
Į konfliktą įtraukiamos vis naujos šalys
Karas Ukrainoje jau seniai nebėra tik dvišalis. Rusiją remia Kinija – ekonomiškai ir technologiškai, taip pat Šiaurės Korėja, siunčianti gyvąją jėgą, ir Iranas, tiekė dronus. Europos sąjungininkai pastaraisiais metais tapo pagrindiniais Ukrainos ginkluotės tiekėjais. Tuo metu Artimuosiuose Rytuose NATO šalys, nors ir neatsižvelgė į D. Trumpo raginimus saugoti Hormūzo sąsiaurį, perėmė Irano raketas, nukreiptas į Turkiją.
Į konfliktą įsitraukė ir Persijos įlankos valstybės, Izraelis atakavo „Hezbollah“ Libane, o Irano remiami hučiai Jemene apšaudė Izraelį. Pasauliniai karai nebūtinai atrodo taip pat ekspertas primena, kad Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai pasižymėjo tiesioginiais didžiųjų valstybių mūšiais ir milijoninėmis aukomis, tačiau ne visi pasauliniai karai atrodo taip pat.
Jis pateikia Septynmečio karo ir Napoleono karų pavyzdžius – tai buvo globalūs konfliktai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių karų skirtinguose žemynuose. Skirtingai nei Šaltojo karo laikotarpiu, kai supervalstybės buvo atsargesnės dėl branduolinės grėsmės, šiandien, anot P. Posto, tiek V. Putinas, tiek D. Trumpas demonstruoja kur kas lengvabūdiškesnį požiūrį į karinės jėgos naudojimą ir mažesnį dėmesį ekonominėms bei socialinėms pasekmėms.
Įspėjimas ateičiai Eksperto teigimu, karai Ukrainoje ir Irane turi būti vertinami kaip vieno globalaus proceso dalis. Multipoliniame pasaulyje konfliktas viename regione neišvengiamai persilieja į kitą, o resursai, skirti vienam karui, silpnina galimybes reaguoti kitur.
„Nesugebėjimas suvokti globalios saugumo problemų sąsajos yra būtent tai, kas leidžia valstybėms nuslysti nuo riboto konflikto prie pasaulinio karo, kurio jos iš pradžių neplanavo“, – pabrėžia P. Postas. Praėjusiais metais buvo minimos 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Nors tokio masto katastrofa gali ir nepasikartoti, ekspertas perspėja: pasaulis jau grįžo į pasaulinių karų erą.