Teheranas pabrėžia, kad JAV ir Izraelio oro smūgiai smarkiai nuniokojo svarbiausią šalies infrastruktūrą, o kompensacijų klausimas nuo šiol bus neatsiejama bet kokių derybų su Vašingtonu dalis.
Irano nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Amiras Saeidas Iravani pareiškė, kad penkios regiono valstybės – Bahreinas, Saudo Arabija, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jordanija – taip pat turėtų prisidėti prie kompensacijų, nes jų teritorijos buvo naudojamos atakoms prieš Iraną.
Teheranas taip pat iškėlė idėją, kad kompensacijos galėtų būti renkamos nustačius mokestį laivams už plaukimą Hormūzo sąsiauriu.
Po karo su Iranu – tušti sandėliai JAV: dėl vėluojančių ginklų susirūpinimą reiškia kelios šalys
Nukentėjo daug sektorių
Pasak Irano vyriausybės atstovės žiniasklaidai Fatemeh Mohajerani, pirminiais vertinimais, nuo JAV ir Izraelio karo pradžios vasario 28-ąją šalis patyrė apie 230 mlrd. eurų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių.
Kompensacijų būtinybė buvo aptarta praėjusią savaitę Pakistane vykusiose Irano ir JAV derybose. F.Mohajerani patikino, kad šis klausimas bus keliamas ir per visus būsimus pokalbius su amerikiečiais.
Irano vyriausybė dabar vertina milžinišką žalą kritinei infrastruktūrai.
Susiję straipsniai
Raketos ir bombos griovė naftos ir dujų sektorių, chemijos pramonės įmones, plieno ir aliuminio gamyklas, karinius kompleksus. Visų šių objektų atkūrimas, anot Teherano, gali užtrukti metus.
Didžiulę žalą patyrė ir civilinė infrastruktūra: tiltai, uostai, geležinkelių tinklai, universitetai, tyrimų centrai, kelios elektrinės, vandens gėlinimo įrenginiai. Nukentėjo ir daug ligoninių, mokyklų bei gyvenamųjų namų.
F.Mohajerani teigė, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje Irano vyriausybė neturi išteklių mokėti kompensacijas civiliams, kurių būstas buvo apgadintas ar sugriautas per JAV ir Izraelio atakas.
Irano oro linijų asociacijos sekretorius Maghsoudas Asadi Samani pareiškė, kad iš rikiuotės išvesta 60 civilinių orlaivių, iš jų 20 visiškai sunaikinta.
SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Anot jo, Iranas šiuo metu turi apie 160 skraidyti galinčių keleivinių lėktuvų, tačiau dauguma jų yra seni, o techninė priežiūra itin sudėtinga.
Situaciją dar labiau apsunkina atsarginių dalių ir paslaugų stygius, kurį lėmė griežtos JAV sankcijos.
M.A.Samani taip pat pažymėjo, kad avialinijos prarado didelę dalį pajamų, kurių tikėjosi per Novrūzo – persų Naujųjų metų – laikotarpį kovo pabaigoje. Bendri oro bendrovių nuostoliai per 40 karo dienų viršijo 300 trilijonų Irano rialų (apie 175 mln. eurų).
Smarkiai apgadinti ir keli tarptautiniai oro uostai, įskaitant Teherano, Tabrizo, Urmijos bei Choramabado: nukentėjo kilimo ir leidimosi takai, taip pat valdymo bokštai, angarai.
Aidi karingi raginimai
Nepaisydamas didžiulės žalos ir pirmadienį JAV karinio jūrų laivyno pradėtos Irano uostų blokados Teheranas signalizuoja neketinantis daryti reikšmingų nuolaidų derybose su Vašingtonu, įskaitant branduolinio sodrinimo klausimą.
Irano parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komisijos atstovas Ebrahimas Rezaei pareiškė, kad praėjusią savaitę paskelbtos dviejų savaičių paliaubos neturėtų būti pratęstos, nes tai tik suteiktų JAV ir Izraeliui laiko papildyti ginkluotę ir sustiprinti pozicijas: „Jie turi arba pripažinti Irano teises, įskaitant mūsų kontrolę Hormūzo sąsiauryje, arba grįžti prie karo.“
Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2024 m. Iranas karinėms išlaidoms skyrė apie 7,5 mlrd. eurų.
Tų pačių metų spalį po apsikeitimų su Izraeliu raketų ir dronų smūgiais pareigūnai pažadėjo šį biudžetą patrigubinti.
Kita vertus, Irano vyriausybė ir toliau susiduria su ilgalaikiu biudžeto deficitu, kurį lemia vidaus valdymo problemos, korupcija ir JAV sankcijos.
Internetas blokuojamas
Šalies ekonominę padėtį dar labiau blogina ir visuomenės nepasitenkinimą didina beveik visiškas interneto išjungimas, 92 mln. gyventojų turinčiame Irane taikomas jau beveik du mėnesius.
Irano prekybos rūmų komisijos vadovas Afshinas Kolahi teigė, kad dėl interneto ribojimo kiekvieną dieną patiriama iki 75 mln. eurų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių: „Kasdien prarandame keturių tokių tiltų kaip neseniai subombarduotas netoli Teherano vertę.
Kasdien prarandame dviejų vidutinės galios elektrinių vertę – ir tai darome patys.“
Dar sausį, kai valstybė 20 dienų buvo beveik visiškai išjungusi internetą per šalį apėmusius masinius protestus, Informacinių ir ryšių technologijų ministerija skelbė, kad dauguma internetinių verslų be ryšio negali išgyventi ilgiau nei tris savaites.
Dabar, kai nėra jokių ženklų, kad internetas netrukus bus visiškai atkurtas, ministerija rengia planus diegti sluoksninę interneto sistemą. Šią savaitę paskelbta, kad dalis verslo atstovų gaus prieigą prie pasaulinio interneto, o likusi visuomenės dalis bus apribota vietiniu intranetu.
Telekomunikacijų bendrovės atrinktiems klientams jau siūlo naują paslaugą „Internet Pro“. Ji kainuoja brangiau nei įprasti planai, tačiau suteikia mažiau filtruotą prieigą prie interneto.
Tačiau net ir provyriausybinių naujienų portalų, kurie išlieka viena iš nedaugelio vietų, kur iraniečiai dar gali reikšti savo nuomonę, komentaruose pagrindine tema tapo interneto ribojimai. Naujienų agentūros „Fars“, siejamos su Revoliucine gvardija, puslapyje tarp populiariausių žymų atsidūrė reikalavimai suteikti interneto laisvę.
Irano saugumo institucijos nurodė technologijų portalui „Digiato“ pašalinti laikmatį, rodžiusį, kiek laiko Iranas gyvena skaitmeninėje tamsoje.
Tuo pat metu šalyje klesti pelninga juodoji rinka, kurioje pardavinėjamos VPN ir kitos technologijos prisijungti prie išorinio pasaulio.
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.