Dėmesys ES steigimo sutarties 42.7 straipsniui, skirtam padėti bet kuriai užpultai valstybei narei, išaugo, D. Trumpui vis garsiau reiškiant abejones, ar Vašingtonas padėtų ginti NATO sąjungininkes.
Kipras, viena iš nedaugelio ES šalių, nepriklausančių NATO, inicijavo siekį apibrėžti, kaip šis straipsnis veikia, kai kovo mėnesį, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, dronas smogė britų bazei šioje saloje.
„(Europos) Komisija parengs veiksmų planą, kaip reaguosime, jei kuri nors valstybė narė aktyvuos 42.7 straipsnį“, – sakė Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES, priimdamas aukščiausiojo lygio susitikimą Nikosijoje.
„Esame pasiruošę“: V. Orbanui patyrus pralaimėjimą – V. Zelenskis tikisi pradėti stojimo į ES derybas
„Visos valstybės narės, ne tik tos, kurios yra NATO narės, bet ir tos šalys, kurios nėra NATO narės, mano, kad būtina turėti operatyvinį planą.“
Siekdami sukonkretinti šį darbą, 27 ES valstybių aukšto rango diplomatai gegužės mėnesį Briuselyje surengs „simuliacines pratybas“, kurių metu bus imituojama, kaip blokas reaguotų ginkluoto užpuolimo atveju.
Šios pratybos – po jų vyks kitos, kurias rengs ES ministrai – numatomos tokiu metu, kai D. Trumpas sudrebino pasitikėjimą NATO.
Susiję straipsniai
JAV vadovas piktai užsipuolė Europos šalis dėl jų reakcijos į jo pradėtą karą su Iranu, pareikšdamas, kad galėtų ir pasitraukti iš 77 metus gyvuojančio karinio aljanso.
Tačiau Europos pareigūnai tvirtina, kad jie nelaiko 42.7 straipsnio pakaitalu NATO penktojo straipsnio nuostatai dėl kolektyvinės gynybos.
23 iš 27 ES valstybių narių yra ir NATO narės, todėl jos stengiasi nekurstyti D. Trumpo minčių, kad jis gali pasitraukti iš aljanso.
„NATO yra mūsų svarbiausias aljansas, jei kalbame apie saugumą“, – sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas.
ES sutarties 42.7 straipsnis buvo aktyvuotas tik vieną kartą – Prancūzijoje, po 2015 m. teroro išpuolių Paryžiuje – ir tebėra sudėtingų klausimų dėl to, ką jis reiškia.
Straipsnyje sakoma, kad jei ES šalies teritorija užpuolama, kitos valstybės narės „privalo jai suteikti pagalbą ir paramą visomis išgalėmis“.
Tačiau kiekvienai šaliai paliekama teisė pačiai nuspręsti, kokią pagalbą ji teiks, ir pabrėžiama, kad NATO išlieka daugumos ES narių kolektyvinės gynybos „pamatu“.