Ukraina sparčiai plečia nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių, vietoje vadinamų NRK, naudojimą, tačiau pirmiausia tam, kad sumažintų nuostolius ir paremtų karius, o ne juos pakeistų. Šį poslinkį lemia ir būtinybė, ir prisitaikymas po daugiau nei dvejų metų itin intensyvaus karo su Rusija.
Šios sistemos vis dažniau naudojamos logistikoje, evakuacijai ir kai kuriais atvejais kovinei paramai. Tai yra užduotys, kurios kitu atveju karius įstumtų į itin didelę riziką.
13-osios Nacionalinės gvardijos brigados „Khartiia“ vyresnysis antžeminių robotinių sistemų operatorius, šaukiniu „Gurni“, „Kyiv Post“ pasakojo, kad tokių misijų mastas pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo. Jo teigimu, užbaigtų misijų skaičius didėjo mėnuo po mėnesio: praėjusį mėnesį jų buvo apie 9 tūkst., kai dar prieš tris mėnesius – maždaug 6 tūkst.
Ukraina kuria pažangią gynybos sistemą: tai gali pakeisti itin brangias „Patriot“ sistemas
Jis taip pat sakė, kad labai išsiplėtė ir apie tokių sistemų panaudojimą pranešančių dalinių skaičius. Jei praėjusių metų pabaigoje jų buvo apie 50, dabar visose Ukrainos gynybos pajėgose jų jau yra daugiau kaip 150.
Anot „Gurni“, toks augimas atspindi ir paklausą, ir vis didesnę riziką pėstininkams mūšio lauke. Didelė dalis šių robotų darbo vis dar išlieka logistinė.
Jo teigimu, vien jo batalionas per maždaug du trečdalius šio mėnesio atliko daugiau kaip 80 misijų. Per jas į fronto pozicijas buvo pristatyta daugiau kaip 25 tonos atsargų, įskaitant maistą, amuniciją, vandenį ir įrangą.
„Tai visi būtini dalykai, leidžiantys pozicijoms veikti“, – sakė „Gurni“. Jis pridūrė, kad robotai iš fronto taip pat pargabena sugadintą techniką remontui.
Susiję straipsniai
Robotai naudojami ir evakuacijos misijose. „Gurni“ teigė, kad jo dalinys iš fronto pozicijų evakavo daugiau kaip 15 sužeistų karių, dažnai itin sudėtingomis oro sąlygomis.
Šios mašinos sukurtos taip, kad sumažintų aptikimo ir Rusijos dronų atakų riziką. Anot operatoriaus, net ir grynai logistinės misijos gelbsti gyvybes, nes pakeičia užduotis, kurias kitu atveju kariams tektų vykdyti pėsčiomis po ugnimi.
Jis pabrėžė, kad dideli oro dronai negali gabenti sunkios įrangos, tokios kaip minosvaidžiai. Dėl to antžeminiai robotai tampa būtini pervežant didelius krovinius.
Technologijai tobulėjant, kai kurie daliniai robotus jau pritaiko ir kovinėms užduotims. Tai nuotoliniu būdu valdomos platformos su kulkosvaidžiais arba smogiamiesiems veiksmams naudojamos sistemos, nors toks panaudojimas vis dar gerokai retesnis nei logistikoje.
„Gurni“ sakė, kad daliniams dažnai suteikiama laisvė siūlyti robotines alternatyvas itin rizikingoms misijoms. Tai ypač aktualu tada, kai tą patį tikslą galima pasiekti efektyviau ir su mažesniais nuostoliais.
Vis dėlto sprendimus, ar siųsti žmones, ar techniką, galiausiai lemia vadai ir aukštesnio lygmens operacinis planavimas. Jis taip pat teigė, kad Ukraina aktyviai skatina robotinių sistemų plėtrą, įskaitant paskatų mechanizmus už logistikos ir evakuacijos misijas.
Anot jo, technologijai toliau vystantis, panašios paskatos gali atsirasti ir koviniam naudojimui. Pagrindinis tikslas, kaip pabrėžė „Gurni“, yra vienas – sumažinti nuostolius.
„Kur kas geriau į misiją siųsti robotą, – aiškino „Gurni“. - Jei jis sunaikinamas, prarandi techniką. Bet jei pasiunti du ar tris karius ir jie žūsta, tai yra kur kas didesnis praradimas – ir emociškai, ir dalinio koviniams pajėgumams.“
Jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos padaliniai, dalyvaujantys kovos su diversijomis operacijose, deda visas pastangas kurdami naujus mechanizmus ir metodus, kurių kiti daliniai dar nėra sukūrę.
„Čia net yra šiek tiek draugiškos konkurencijos – esmė ta, kas pirmas sugebės tai padaryti“, – teigė „Gurni“.
Pagal karinius standartus šios sistemos yra palyginti nebrangios. Vienas vienetas, įskaitant valdymo sistemas, kainuoja apie 300 tūkst. grivinų, arba maždaug 6,8–7 tūkst. JAV dolerių.
Tačiau jų tarnavimo trukmę lemia pati karo realybė. Nepaisant spartaus vystymosi, Ukrainos kariai pabrėžia, kad artimiausiu metu robotai visiškai nepakeis karių.
„Gurni“ sakė, kad visiškai automatizuotas mūšio laukas, kuriame mašinos veiktų savarankiškai vieningoje sistemoje, tebėra tolima galimybė, kuriai reikėtų didžiulių technologinių proveržių. Kol kas žmogaus buvimas mūšio lauke išlieka būtinas.
„Be pėstininkų, be žmogaus dalyvavimo, tai nebus įmanoma, – kalbėjo „Gurni“. - Technologiją galima apgauti. Žmogaus visiškai pakeisti neįmanoma. Kur nėra pėstininkų, ten dar ne mūsų teritorija.“
Jis taip pat pabrėžė, kad tai galėtų tapti įmanoma tik gana tolimoje ateityje. Anot jo, tam reikėtų, kad visos robotinės sistemos ir bepiločių orlaivių sistemos būtų integruotos į vieną sistemą, valdomą bendros architektūros su savų ir svetimų atpažinimu, judėjimo matricomis ir misijų vykdymo matricomis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina susiduria su mūšio lauku, kuriame dominuoja artilerija, dronai ir žvalgyba, todėl judėjimas fronto linijoje tampa vis pavojingesnis. Būtent tai paspartino nepilotuojamų sistemų, įskaitant oro dronus ir antžeminius robotus, plėtrą kaip būdą sumažinti karių pažeidžiamumą.
Dronai ypač naudingi tose vietose, kur karinė technika ir kariai negali saugiai judėti ir kur net trumpi perėjimai gali būti apšaudyti. Skirtingai nei oro dronai, antžeminiai robotai gali gabenti sunkius krovinius, todėl jie tampa kritiškai svarbūs fronto pozicijų išlaikymui.