Karas pakeitė žaidimo taisykles: atskleidė, ką apie Hormūzo sąsiaurį galvoja Iranas

2026 m. balandžio 26 d. 18:13
Niekada. Taip Teheranas reaguoja į spaudimą atsisakyti vieno svarbiausių jūrinių kelių – Hormūzo sąsiaurio – kontrolės.
Daugiau nuotraukų (16)
Įtakingas Irano parlamentaras Ebrahimas Azizi, buvęs Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadas, tvirtina, kad šis klausimas nėra derybų su JAV objektas: „Tai mūsų neatimama teisė.
Iranas pats spręs dėl tranzito tvarkos, įskaitant leidimus laivams plaukti per sąsiaurį.“
Augant nerimui, kad šio strategiškai svarbaus vandens maršruto krizė gali sukelti dar didesnius ekonominius sukrėtimus visame pasaulyje, darosi aišku, jog tai nėra trumpalaikė problema, kurią būtų galima išspręsti per vieną dieną.

Nors Teheranas tikina, kad yra pasirengęs derėtis – yra kliūčių: „Pasaulis tai mato“

Karas suteikė Teheranui tai, ką jis laiko nauju ginklu. Parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komitetui vadovaujantis E.Azizi Hormūzo sąsiaurį, kurį Iranas karo su JAV ir Izraeliu metu pavertė spaudimo priemone, vadina instrumentu kovai su priešu.
E.Azizi – vienas svarbiausių veikėjų parlamente, kuriame dominuoja griežtosios linijos šalininkai. Jis taip pat atspindi dalies aukščiausio lygio sprendimų priėmėjų mąstymą naujoje, iš karo iškilusioje tvarkoje. Ji tampa vis labiau militarizuota ir priklausoma nuo kietosios pozicijos jėgų, pirmiausia – Islamo revoliucinės gvardijos korpuso, kurio įtaka dar labiau išaugo po virtinės aukšto rango pareigūnų nužudymų per Izraelio smūgius.
Teheranas savo gebėjimą kontroliuoti gyvybiškai svarbų jūrų transportą – įskaitant naftos ir dujų tanklaivius – vertina ne tik kaip argumentą derybose su JAV, bet ir kaip ilgalaikį geopolitinį svertą.
„Pirmasis Irano prioritetas po karo – atkurti atgrasymą, o Hormūzo sąsiauris yra vienas pagrindinių strateginių svertų, – aiškino Teherano universiteto tyrėjas Mohammadas Eslami. – Teheranas pasirengęs diskutuoti, kaip kitos šalys galėtų pasinaudoti naujuoju Irano siūlomu sąsiaurio režimu, tačiau kontrolė – esminė sąlyga.“
Tokią ateities viziją jau atmeta kai kurios Irano kaimynės, įsiutusios dėl patirtų išpuolių per karą, kuris dabar sustabdytas trapia laikina paliaubų sutartimi. „Tai priešiškas piratavimo aktas“, – sakė Jungtinių Arabų Emyratų prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas. Jis perspėjo, kad Irano nenoras atsisakyti Hormūzo sąsiaurio kontrolės sukurtų pavojingą precedentą kitiems strategiškai svarbiems pasaulio vandens keliams.
„Tai jie yra piratai, pardavę mūsų regioną amerikiečiams“, – atkirto E.Azizi, turėdamas omenyje JAV karines bazes visame Vidurinių Rytų regione, kurios kartu su kita infrastruktūra ne kartą buvo Irano dronų ir raketų taikinys. Jis pridūrė: „JAV – didžiausias piratas pasaulyje. Mes visada sakėme, kad turime veikti kartu siekdami užtikrinti regiono saugumą.“
Ši vizija daugumai Persijos įlankos šalių jau žlugusi – išimtis yra tik Omanas, vienas artimiausių Irano sąjungininkų regione, kontroliuojantis pietinę Hormūzo pakrantę.
Irano laivas.<br>Hossein Fatemi/MEI/SIPA/Scanpix nuotr. Daugiau nuotraukų (16)
Irano laivas.
Hossein Fatemi/MEI/SIPA/Scanpix nuotr.
Tiesa, pasirodė ženklų apie nesutarimus Irano kariniame ir politiniame elite pozicijoje dėl sąsiaurio. Buvo mesta reta ir aštri kritika Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchi, kuris praėjusį penktadienį paskelbė, kad Hormūzas yra visiškai atviras.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nedelsdamas sureagavo – socialiniame tinkle didžiosiomis raidėmis parašė „Ačiū“.
Vos po kelių minučių su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu siejamos žiniasklaidos priemonės sukritikavo A.Araghchi. Valstybinė naujienų agentūra „Mehr“ pareiškė, kad ministro įrašas suteikė D.Trumpui puikią progą atsiplėšti nuo realybės, pasiskelbti karo nugalėtoju ir švęsti pergalę.
Kita agentūra „Tasnim“ įrašą pavadino blogu ir neišsamiu, sukėlusiu klaidinančią dviprasmybę dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo.
Hormūzo sąsiaurį dabar blokuoja ir Irano, ir Jungtinių Valstijų karinės pajėgos.<br>SIPA/„Scanpix“ nuotr. Daugiau nuotraukų (16)
Hormūzo sąsiaurį dabar blokuoja ir Irano, ir Jungtinių Valstijų karinės pajėgos.
SIPA/„Scanpix“ nuotr.
E.Azizi atmetė bet kokias kalbas apie nesutarimus režimo viduje: „Kai kalbama apie nacionalinį saugumą, nėra nei nuosaikių, nei griežtosios linijos pozicijų.“
D.Trumpas ne kartą ragino Teheraną atverti Hormūzą. Balandžio 5-ąją JAV prezidentas socialiniame tinkle, nevengdamas keiksmažodžių, perspėjo, kad Iranas gyvens pragare, jei nepaklus jo reikalavimui. Vandens kelio uždarymą jis vadina bandymu šantažuoti JAV.
„Iš žmogaus, kuris iškraipo tiesą, daug nesitikiu, – šaipėsi E.Azizi. – Mes tik giname savo teises amerikietiško šantažo akivaizdoje.“
Praėjusią savaitę D.Trumpas metė savo kozirį – paskelbė, kad JAV pajėgos blokuoja Hormūzo sąsiaurį laivams, plaukiantiems iš Irano uostų ar į juos.
Anot jo, blokada baigsis tik tada, kai su Teheranu bus pasirašyta taikos sutartis.
Parengta pagal BBC inf.
IranasJAVHormūzo sąsiauris
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.