Analitikai rėmėsi dviem atskirais Rusijos valdžios pareiškimais, paskelbtais ketvirtadienį.
ISW primena, kad tą dieną Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi. Institucija taip pat kaltino Vilnių militarizuojant šalį, esą prisidengiant „Rusijos grėsme“.
Tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė, kad NATO Jungtinių ekspedicinių pajėgų pratybose esą treniruojami scenarijai, susiję su jūrų blokada ir Kaliningrado srities užėmimu.
Rusija vykdo oro gynybos pratybas Baltijos jūroje: paviešinti kadrai
A. Gruško apkaltino Aljansą sąmoningai „didinant konfrontaciją“ su Rusija.
ISW vertinimu, šie pareiškimai yra Kremliaus vykdomos kognityvinės kovos naratyvo dalis, klaidingai vaizduojanti NATO kaip agresorių, reaguojant į pačios Rusijos karinę agresiją Ukrainoje ir jos ilgalaikį karinį pozicionavimą.
Pasak analitikų, Rusija jau kurį laiką vykdo informacines operacijas, nukreiptas prieš Baltijos valstybes, siekdama sukurti ilgalaikes informacines prielaidas, kurios galėtų pateisinti būsimus karinius veiksmus.
Susiję straipsniai
Kremlius ypač išnaudoja savo kontrolę Kaliningrado srityje, kurdamas argumentus galimai agresijai prieš Baltijos šalis ar Lenkiją, esą ginant šią teritoriją.
Tuo tarpu Nyderlandų karinė žvalgyba (MIVD) teigia, kad, nors Rusija toliau kariauja Ukrainoje, konvencinis karas prieš NATO yra „beveik atmestinas“.
Tačiau tuo pat metu tarnyba nurodo, kad „Rusija jau imasi konkrečių pasirengimo žingsnių galimam konfliktui su NATO“.
Tokio konflikto tikslas, anot žvalgybos, nebūtų kariniu požiūriu nugalėti NATO. Kremliaus tikslas veikiau būtų pasiekti ribotų teritorinių laimėjimų, siekiant politiškai suskaldyti Aljansą.
Jei reikėtų, kaip teigia žvalgyba, Kremlius galėtų grasinti branduolinio ginklo panaudojimu.