Šeštadienį Pentagono atstovas naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad šis karių išvedimas turėtų būti baigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.
Pentagono teigimu, šis sprendimas „priimtas atlikus išsamų Gynybos departamento pajėgų dislokavimo Europoje vertinimą ir atsižvelgiant į regiono poreikius bei situaciją vietoje“.
„D. Trumpo administracija neslepia, kad tokiu budu politiškai siekia „nubausti“ Vokietiją, kurios kancleris (Friedrichas) Merzas pastaruoju metu kritiškai atsiliepė apie karą Irane.
L. Kojala pabrėžė didelę atskirtį tarp D. Trumpo retorikos ir veiksmų: tai nėra geras dalykas
Todėl D. Trumpas sugrįžo prie plano, kurį siekė įgyvendinti dar pirmosios kadencijos pabaigoje. Tada skelbė apie siekius išvesti iš Vokietijos 12 tūkst. karių, bet nespėjo.
Sprendimas buvo iš dalies netikėtas. Iki karo Irane Europos šalių atstovai buvo įsitikinę, kad jokių reikšmingų JAV pajėgų Europoje pasikeitimų nebus. Ypač Vokietijoje, kur kariai dislokuoti nuolatiniu pagrindu, su šeimomis, tad bet kokie perkėlimo procesai yra ilgi, sudėtingi ir brangūs.
Karas Irane viską pakeitė. JAV prezidentas dar aštriau nei Merzą kritikavo Italiją bei Ispaniją, kur yra atitinkamai 12,6 ir 3,8 tūkst. karių (iš viso Europoje, su variacijomis – apie 80 tūkst.)“, – dėstė L. Kojala.
Susiję straipsniai
Politologas išskyrė, kad dalis Vokietijos karių grįš į JAV, o dalis bus perkelta į dar neapibrėžtą vietą. „Tokių sprendimų kontekste kyla lūkesčių, kad JAV perkels pajėgas arčiau rytinio sparno, nors tokiu būdu Europos saugumas neturėtų būti dalomas.
Jei sprendimas bus įgyvendintas, Vokietijoje liks apie 30 tūkst. amerikiečių karių. Jie, kartu su ten esančia infrastruktūra, atlieka labai reikšmingą vaidmenį JAV galios projekcijai. Įskaitant ir karo Irane kontekste.
Kongresas teoriškai riboja administracijos galimybes ženkliai mažinti karių skaičių Europoje. Bet šiuo atveju nereikėtų turėti iliuzijų: prezidentas kontroliuoja ginkluotąsias pajėgas; įstatymai reikalauja pagrįsti sprendimus Kongresui, bet ne juos sustabdyti.
Todėl be atskirų politikų pasisakymų – ir galimo politinio fono pasikeitimo po lapkričio vidurio kadencijos rinkimų – šiam sprendimui tiesioginės reikšmingos Kongreso įtakos nebus“, – rašė L. Kojala.
Vokietija šeštadienį sureagavo į įvykį ir pareiškė, kad amerikiečių karių pasitraukimą buvo galima numanyti.
„JAV karių pasitraukimo iš Europos, taip pat ir iš Vokietijos, buvo galima tikėtis. Mes, europiečiai, turime prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą“, – Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė ministerijos perduotame komentare naujienų agentūrai AFP.
Tokio žingsnio JAV ėmėsi po to, kai F. Merzas pirmadienį pareiškė, kad Iranas pažemino Vašingtoną per taikos derybas.
D. Trumpas užsipuolė F. Merzą ir pareiškė, kad jis nežino, ką kalba, ir mano, kad Iranas turi teisę turėti branduolinį ginklą.
Be to, D. Trumpas žada nuo kitos savaitės taikyti 25 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, kaltindamas ES nesilaikant 2025 m. vasarą pasiekto prekybos susitarimo.