Pentagonas penktadienį pareiškė, kad sprendimas išvesti karius priimtas po „išsamios departamento pajėgų išdėstymo Europoje peržiūros, atsižvelgiant į operacinio teatro poreikius ir sąlygas vietoje“. Tačiau šeštadienį žurnalistų paklaustas apie šį žingsnį, D. Trumpas užsiminė, kad karių išvedimas gali būti dar didesnis ir reikšti dramatišką JAV įsipareigojimų Europos saugumui mažinimą.
„Mes labai smarkiai mažinsime. Ir mažiname gerokai daugiau nei 5 tūkst.“, – Floridoje sakė D. Trumpas.
D. Trumpo sprendimas priimtas ilgą laiką tvyrant įtampai tarp JAV ir senųjų Europos sąjungininkų, ypač dėl karo Irane. D. Trumpas reiškė pyktį kitiems NATO nariams po to, kai šie atsisakė teikti pagalbą JAV ir Izraelio karui.
Pastebi, kad kritiškas Europos žodis D. Trumpo pusėn gali sukelti neigiamų pasekmių: pasitikėjimas susvyravęs
Kai Europa atsisakė siųsti karo laivus, kad padėtų atverti Hormūzo sąsiaurį, D. Trumpas pavadino NATO sąjugininkus „nenaudingais“ ir „bailiais“, o nuo tada, kaip teigiama, mėgina bausti Europos sąjungininkus. Vidaus Pentagono dokumentuose nustatyta, kad JAV svarstė peržiūrėti diplomatinę paramą Europos šalių „imperinėms valdoms“, pavyzdžiui, Folklando saloms, taip pat kėlė idėją suspenduoti Ispanijos narystę NATO.
Pykčiai su F. Merzu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ypač užsitraukė D. Trumpo pyktį po to, kai praėjusią savaitę kritikavo karą Irane ir pareiškė, kad JAV dėl užsitęsusio konflikto yra „žeminamos“. Pirmadienį F. Merzas sakė, kad Iranas geba vilkinti procesą Vašingtonui nepalankiu būdu.
Susiję straipsniai
„Iraniečiai akivaizdžiai yra labai įgudę derėtis arba, tiksliau, labai įgudę nesiderėti, leisdami amerikiečiams vykti į Islamabadą, o tada vėl išvykti be jokio rezultato“, – sakė F. Merzas.
D. Trumpas jau ne vienus metus grasino mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje, o per pirmąją kadenciją sakė, kad jų sumažins 9,5 tūkst. To padaryti jam nepavyko iki tol, kol buvęs prezidentas Joe Bidenas pradėjo eiti pareigas, o tada planas buvo oficialiai sustabdytas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sakė, kad šis žingsnis buvo „numatytas“. Net ir po išvedimo Vokietijoje vis dar liks 30 tūkst. JAV karių, tačiau B. Pistoriusas Vokietijos naujienų agentūrai dpa pabrėžė, kad Berlynas palankiai vertina JAV karinį įsipareigojimą.
„Amerikos karių buvimas Europoje, ypač Vokietijoje, atitinka mūsų interesą ir JAV interesą“, – sakė B. Pistoriusas.
D. Trumpui signalizuojant apie Europos politikos prioritetų pokytį, keli respublikonų įstatymų leidėjai iš Ginkluotųjų pajėgų komiteto savaitgalį paskelbė pareiškimą, kuriame teigė esantys „labai susirūpinę“ dėl karių išvedimo. Misisipės senatorius Rogeris Wickeris ir Alabamos atstovas Mike’as Rogersas bendrame pareiškime pabrėžė Vokietijos pastangas.
„Vokietija sureagavo į prezidento D. Trumpo raginimą labiau dalytis našta, reikšmingai padidindama gynybos išlaidas ir suteikdama sklandžią prieigą, bazavimą bei perskridimo galimybes JAV pajėgoms, remiančioms operaciją „Epic Fury“, – pareiškė R. Wickeris ir M. Rogersas.
Ties Vokietija nesustos
Šie įstatymų leidėjai teigia, kad išvesdama karius JAV gali pasiųsti „klaidingą signalą Vladimirui Putinui“ ir Rusijai, kuri tęsia invaziją į JAV sąjungininkę Ukrainą. Tačiau karių mažinimas Vokietijoje nėra vienintelis D. Trumpo siunčiamas signalas, kad JAV tolsta nuo Europos.
Už Vokietijos ribų Europoje veikia dar dešimtys tūkstančių JAV karių, daugelis jų buvo dislokuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šie kariai kitose šalyse gali būti kiti, kuriems tektų palikti regioną.
D. Trumpas pagrasino, kad „tikriausiai“ atitrauks karius ir iš Ispanijos bei Italijos, nes jo santykiai su šių šalių lyderiais toliau blogėja. Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose jis žurnalistams aiškino, kad JAV padėjo Europai ginti Ukrainą nuo Rusijos invazijos, bet Europa to paties nepadarė Irane.
„Kodėl neturėčiau? Italija mums niekuo nepadėjo, o Ispanija buvo siaubinga. Visiškai siaubinga“, – sakė D. Trumpas.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ypač susikirto su D. Trumpu po to, kai JAV ir Izraelio smūgius Iranui pavadino „neteisėtais“ ir atsisakė suteikti JAV prieigą prie Ispanijos bendrų karinių bazių puolimui tęsti. Italija taip pat neleido JAV kariniam lėktuvui naudotis Sicilijos aviacijos baze, nurodydama, kad JAV kariuomenė iš anksto neprašė leidimo.
Skirtingai nei Ispanija, Italijos konservatyvioji lyderė Giorgia Meloni anksčiau buvo tvirta D. Trumpo sąjungininkė Europoje. Tačiau po karo Irane ir G. Meloni gynybos popiežiaus Leo atžvilgiu, kai D. Trumpas puolė pontifiką, JAV prezidentas pavadino ją „nepriimtina“.
„Nes jai nerūpi, jei Iranas turėtų branduolinį ginklą ir, pasitaikius progai, per dvi minutes susprogdintų Italiją“, – sakė D. Trumpas.
Minima ir Lietuva
Tuo pat metu, kai kalbama apie karių išvedimą, Pentagonas pranešė NATO sąjungininkėms Europoje, kad jos turėtų tikėtis ginklų pristatymo vėlavimų, nes JAV siekia papildyti savo ginklų atsargas, panaudotas per karą Irane. „Financial Times“ pranešė, kad tarp šalių, kurios tikisi vėlavimų, yra Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Lietuva.
Šie atsargų papildymo vėlavimai taip pat didina nerimą dėl Ukrainos turimų JAV gamybos raketų sistemų, naudojamų prieš Rusiją, trūkumo. Ukraina jau susidūrė su JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ trūkumu, o šių 4 mln. dolerių už vienetą kainuojančių šaudmenų jai reikia balistinėms raketoms ir dronams numušti.
„Financial Times“ taip pat pranešė, kad nauji ginklų vėlavimai paveiks HIMARS ir NASAMS raketų sistemų šaudmenis. HIMARS yra labai mobili raketų sistema, naudojama Ukrainoje.
Europos Sąjungos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius kovą sakė, kad Ukrainos perspektyva yra „kritinė“. Jis pabrėžė, jog Europos Sąjunga turės „plėtoti raketų gamybą labai skubiai ir labai sparčiai“.
Karas Irane taip pat sustiprino nerimą dėl to, ar JAV turi pakankamai ginklų atsargų, kad atgrasytų Kiniją nuo galimos invazijos į Taivaną. Pats D. Trumpas penktadienį atmetė susirūpinimą dėl JAV atsargų.
„Visame pasaulyje turime atsargų ir galime jas paimti, jei mums jų prireiks“, – sakė D. Trumpas.