Esant mažai koncentracijai, uranas gali būti naudojamas branduoliniuose reaktoriuose. Didesnės koncentracijos, gaunamos sodrinimo proceso metu, gali būti panaudotos branduoliniams ginklams.
Urano sodrinimas tampa vis lengvesnis ir greitesnis didėjant koncentracijai.
Pasiekti 20 proc. lygį nuo 0 proc. yra daug sunkiau nei pakilti nuo 20 proc. iki 60 proc. ar net iki 90 proc. – pageidaujamo lygio branduoliniams ginklams gaminti.
D. Trumpas paaiškino, kodėl su Iranu derasi telefonu: „Juokinga“
Iranas pradėjo pramoniniu mastu sodrinti uraną 2006 m., teigdamas, kad jo tikslai yra taikūs. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitos rodė, kad nuo šio pareiškimo šalies atsargos augo.
2010 m. Iranas paskelbė pradėsiantis sodrinti uraną iki 20 proc., kad galėtų gaminti kurą moksliniam reaktoriui. Šis lygis laikomas oficialia riba tarp civilinio ir karinio panaudojimo.
20 proc. lygis kėlė nerimą, nes tai sudaro apie 80 proc. kelio iki bomboms tinkamo kuro. Kadangi atsargos toliau augo, tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos administracija pradėjo derybas, siekdama jas apriboti.
Susiję straipsniai
2015 m. Iranas ir šešios valstybės, vadovaujamos JAV, pasiekė susitarimą, kuris apribojo sodrinto urano grynumą iki 3,67 proc. ir atsargų dydį 15 metų laikotarpiui.
Pagal šį susitarimą Teheranas išgabeno 12,5 tonos prisodrinto urano ir sumažino atsargas iki mažiau nei 300 kilogramų.
Tačiau D. Trumpas 2018 m. pasitraukė iš susitarimo ir vėl įvedė griežtas ekonomines sankcijas. Tuomet Iranas neturėjo pakankamai urano vienai bombai pagaminti.
Po šio sprendimo Iranas pradėjo sodrinti uraną virš susitarimo ribų – iš pradžių nedideliais kiekiais, siekdamas daryti spaudimą Vakarams, o 2021 m. pradžioje, prieš baigiantis D. Trumpo kadencijai, pasiekė 20 proc. lygį.
Joe Bideno administracija nesėkmingai bandė atkurti susitarimą. Derybų metu Iranas sodrino uraną iki precedento neturinčio 60 proc. lygio, kuris yra beveik toks, kokio reikia atominei bombai.
2025 m. Irano sodrinto urano atsargos augo sparčiausiai nuo tada, kai TATENA pradėjo skelbti duomenis. Praėjusių metų birželį, per 12 dienų karą, JAV subombardavo Irano sodrinimo objektus, taip pat urano saugyklas Isfahane.
Po mėnesio Iranas sustabdė bendradarbiavimą su TATENA, nutraukdamas branduolinių objektų stebėseną. Nesant patikrinimų vietoje ir nepaisant palydovinio stebėjimo, 11 tonų atsargų buvimo vieta lieka neaiški.
Radioaktyvus ir chemiškai pavojingas uranas iš dalies gali būti paslėptas ar palaidotas po karo griuvėsiais, todėl jį sunku pasiekti ar sunaikinti. Net patvirtinti jo egzistavimą sudėtinga.
Net jei Iranas iškastų uraną, ekspertai teigia, kad prireiktų daug mėnesių – galbūt daugiau nei metų – jį paversti kovine galvute. Jie taip pat pabrėžia, kad karo pradžioje Teheranas nekėlė tiesioginės branduolinės grėsmės.
D. Trumpo administracija tvirtina, kad JAV palydovai stebi giliai palaidotą uraną ir kad dėl sunaikintos infrastruktūros bei prarastų žinių šios atsargos Iranui turi menką arba jokios vertės.
Analitikai abejoja šiais teiginiais.
Jie mano, kad Iranas pernai galėjo įrengti sodrinimo objektą kalnų tuneliuose prie Isfahano, kur, kaip manoma, laikoma didžioji dalis urano atsargų. Jei tai pasitvirtintų, tai keltų galimybę, kad Teherano režimas turi slaptą objektą, kuriame galėtų tęsti sodrinimą ir gaminti kurą atominei bombai.