Šis sprendimas, be kita ko, panaikina svarbų Rusijos atgrasymo elementą Europoje, teigia buvęs JAV armijos Europoje vadas Benas Hodgesas, rašo leidinys „Politico“.
Pasak trijų su šiuo klausimu susipažinusių gynybos pareigūnų, nėra aišku, kodėl P. Hegsethas šį įsakymą išleido.
„Net nenutuokėme, kad taip nutiks“, – „Politico“ pripažino vienas JAV pareigūnas.
R. Motuzas patikino – JAV vertina Lietuvos darbą saugumo kryptimi: mūsų tai neturėtų liesti
Pareigūnas pridūrė, kad Europos ir JAV pareigūnai pastarąsias 24 valandas praleido kalbėdami telefonu – bandė suprasti šį sprendimą ir išsiaiškinti, ar laukia dar daugiau netikėtumų.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą liejo pyktį ir nusivylimą sąjungininkėmis Europoje dėl jų nenoro prisidėti prie Irano kare, konkrečiai Lenkiją D. Trumpas ne kartą vadino „pavyzdine sąjungininke“ dėl didelių išlaidų gynybai.
„Politico“ pastebi, kad 4 tūkst. Teksase esančių kareivių jau ruošėsi išvykti į seniai planuotą devynių mėnesių trukmės misiją Lenkijoje, kurios metu buvo numatytos pratybos su NATO sąjungininkais.
Susiję straipsniai
Standartinės misijos atšaukimas yra itin neįprastas, ypač turint omenyje, kad Europoje dislokuoti amerikiečių kariai yra pagrindinė Rusijos atgrasymo priemonė.
Ketvirtadienį Europos sostinėse ir Pentagone imta nerimauti, ar tokie veiksmai nepadrąsins Rusijos, taip pat vėl imta svarstyti, kuri sąjungininkė gali tapti kitu Vladimiro Putino taikiniu.
„(JAV karių buvimas Europoje – ELTA) yra susijęs su rusų atgrasymu, Amerikos strateginių interesų apsauga ir sąjungininkių užtikrinimu. O dabar labai svarbus elementas, kuris tapo to atgrasymo dalimi, dingo“, – sakė buvęs JAV armijos Europoje vadas generolas leitenantas B. Hodgesas.
Anksčiau šį mėnesį P. Hegsethas paskelbė apie 5 tūkst. karių išvedimą iš bazių Vokietijoje. Tačiau šito imtasi po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad amerikiečių ir Izraelio užpulto Irano vadovybė pažemino JAV, įsiutindamas D. Trumpą, primena „Politico“.
Tuo metu pranešimų apie panašią JAV prezidento reakciją galėjusius išprovokuoti lenkų pasisakymus nebuvo.
„Lenkai tikrai niekada nekritikavo prezidento Trumpo ir daro viską, ką turėtų daryti geri sąjungininkai. Bet tai vis tiek įvyko“, – pabrėžė B. Hodgesas.
Pentagonas šį žingsnį gynė kaip kruopščiai apgalvotą procesą.
„Sprendimas išvesti karius priimtas po išsamaus, daugialypio proceso, kuriame atsižvelgta į (JAV kariuomenės Europoje – ELTA) ir visos vadovybės grandinės pagrindinių lyderių nuomones“, – sakė laikinasis Pentagono spaudos sekretorius Joelis Valdezas, kurį cituoja „Politico“
„Tai nebuvo netikėtas, paskutinės minutės sprendimas“, – tikino jis.
Vis dėlto platesnė strategija lieka neaiški. Du su situacija susipažinę JAV pareigūnai, panorę likti anonimais, atskleidė, kad pajėgų išvedimas iš Vokietijos vis dar yra planavimo etape.
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį teigė, kad Lenkijoje dislokuotų JAV karių skaičius nepasikeitė, o JAV administracijos vykdoma reorganizacija gali reikšti, kad skirtingoms šalims bus priskirtos skirtingos brigados.
Prezidentui D. Trumpui atėjus į valdžią, nuolat buvo užsimenama apie JAV karių skaičiaus mažinimą Europoje net ir tokiu metu, kai žemynas susiduria su didžiausiu po šaltojo karo saugumo iššūkiu.
Praėjusį gruodį Kongresas priėmė įstatymą, draudžiantį Pentagonui sumažinti JAV karių skaičių Europoje iki mažiau nei 76 tūkst., prieš tai nepatvirtinus įstatymų leidėjams, kad toks sumažinimas nepakenks JAV ar NATO saugumo interesams.