„Pasaulyje turbūt nėra jokio kito regiono, nei šios trys nedidelės šalys, kurios taip įdėmiai stebėtų, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos. Manau, kad jos gali atsidurti Rusijos „valgiaraštyje“, jeigu šiai pasisektų Ukrainoje“, – sakė R. Fine'as.
Rusijos keliama karinė grėsmė
Jis teiravosi posėdyje dalyvavusio Europos ir Eurazijos reikalų biuro sekretoriaus asistento pavaduotojo Christopherio Smitho kaip Rusijos karinės netektys paveiks jos galimybes demonstruoti jėgą.
Rusų ataką išgyvenę ukrainiečiai nebuvo patyrę tokio išgąsčio per visą karą: aiškėja tragiška statistika
C. Smithas teigė, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja 90 proc. savo karinių pajėgumų, todėl Kremlius Baltijos valstybėms spaudimą daro pasitelkdamas „hibridinę taktiką“, pavyzdžiui, kibernetinį karą, taikosi į Baltijos jūros dugnu nutiestus kabelius ir demonstruoja jėgą fronte.
Respublikonas R. Fine'as taip pat klausė, per kiek laiko Rusija gali atstatyti savo karinius pajėgumus.
C. Smithas konkrečių terminų nenurodė, tačiau tikino, kad, pagal daugumą skaičiavimų, Rusijai prireiktų kelių metų tam, kad atstatytų tokias pajėgas, kokias turėjo prieš įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. Pasak C. Smitho, papildoma problema būtų kare naudojamos technologijos.
Susiję straipsniai
JAV parama Baltijos šalims Kinijos klausimu
Kongreso narys R. Fine'as domėjosi ir tuo, kokią grėsmę Baltijos valstybėms kelia Kinija.
C. Smithas atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys Kiniją vertina per Pekino karinio bendradarbiavimo su Rusija prizmę.
Pasak jo, JAV kalbėjosi šia tema su Lietuva, Latvija ir Estija, o jos pasisako už tai, kad Europos Sąjunga (ES) ir visos valstybės narės laikytųsi vienodo požiūrio kalbant apie ES santykius su Kinija.
R. Fine'as taip pat teiravosi, kaip JAV galėtų padėti Baltijos valstybėms, pabrėždamas, kad kai kurios ES šalys Kinijos klausimu, regis, „slepia savo galvas smėlyje“.
C. Smithas tikino, kad JAV turėtų ir toliau dalintis informacija bei koordinuoti veiksmus su bendramintėmis ES narėmis.
NATO – pagrindinis saugumo garantas
Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto posėdyje atsakinėdamas į klausimus apie sąjungininkių Europoje susirūpinimą dėl JAV karinių įsipareigojimų, C. Smithas pabrėžė, kad NATO yra pagrindinė Rusijos atgrasymo priemonė ir patvirtino JAV paramą Baltijos šalims, praneša leidinys „United Press International“.
Šis patikinimas nuskambėjo tuo metu, kai dėl karo Irane vėluoja JAV ginklų siuntos Europai, o Pentagonas atšaukė planuotą 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje.
„JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi remti Baltijos šalis – savo sąjungininkes. Šios sąjungininkės yra NATO pastangų priešakyje“, – pareiškė C. Smithas.
Pagyrimai Baltijos šalims ir kritika Trumpo administracijai
„Estija, Latvija ir Lietuva yra ištikimos sąjungininkės, kurių reali patirtis rodo jų įsipareigojimus mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Atstovų rūmų narys Williamas Keatingas, demokratas iš Masačiusetso valstijos.
Visgi Demokratų partijos atstovas komitete negailėjo kritikos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politikai sąjungininkių Europoje atžvilgiu.
„D. Trumpo administracija pakenkė mūsų sąjungoms grasindama invazijomis, įvesdama muitus ir sankcijas mūsų Europos sąjungininkams“, – sakė jis, turėdamas galvoje, be kita ko, ir JAV prezidento grasinimus perimti Grenlandiją.
W. Keatingas pabrėžė, kad, palyginti su JAV, ES Ukrainai skyrė 25 proc. daugiau finansinės paramos.
„Dauguma amerikiečių to nesupranta“, – sakė jis.
ELTA primena, kad D. Trumpo administracijos pateiktame 2027 fiskalinių metų gynybos biudžeto pasiūlyme karinė pagalba Ukrainai nenumatyta.