Apie 2 val. paskelbtame pranešime teigiama, kad buvo pakelti NATO Baltijos oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai. Minėtų rajonų gyventojai buvo paraginti likti namuose, užsidaryti langus ir laikytis vadinamojo „dviejų sienų principo“ (jei įmanoma, rinktis ne išorinę, o vidinę patalpą).
„Jei pastebite žemai skrendantį, įtartiną ar pavojingą objektą, nesiartinkite prie jo ir skambinkite 112. Informuosime jus, kai grėsmė praeis“, – nurodė LNGS.
Kariuomenė pridūrė, kad oro erdvė yra nuolat stebima, „siekiant užtikrinti gebėjimą nedelsiant reaguoti į galimą grėsmę“, ir pabrėžė, jog palei rytinę sieną buvo sustiprinti oro gynybos pajėgumai.
Po incidentų su dronais atsistatydina Latvijos gynybos ministras: sako, kad taip nori apsaugoti kariuomenę
„Kol tęsis Rusijos agresija Ukrainoje, gali pasikartoti atvejai, kuomet užsienio bepilotis orlaivis įskrenda į Latvijos oro erdvę ar prie jos priartėja“, – pridūrė LNGS.
Naujienų agentūra LETA, taip pat cituodama LNGS, pranešė, kad grėsmė pasienio teritorijų oro erdvei baigėsi.
Naujausias pavojaus signalas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai ketvirtadienį dėl ankstesnių incidentų su bepiločiais orlaiviais žlugo Latvijos valdančioji koalicija.
Manoma, kad praėjusią savaitę fiksuotas ir kiti panašūs incidentai įvyko dėl to, nes Rusiją atakuojantys Ukrainos bepiločiai orlaiviai nukrypo nuo kurso, galbūt dėl Rusijos trikdymo priemonių.
Susiję straipsniai
Helsinkio oro uostas sustabdė skrydžius dėl dronų pavojaus
Helsinkio oro uostas penktadienį pranešė sustabdęs oro eismą iki atskiro pranešimo, kai Suomijos pareigūnai įspėjo, kad oro erdvėje gali būti dronas.
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo teigė, kad pietiniame Ūsimos regione paskelbtas pavojaus signalas, gynybos pajėgos sustiprino stebėjimą, gavusios pranešimą apie galimą droną tame rajone.
„Dėl šios padėties vėluoja ir atšaukiami išvykstantys ir atvykstantys skrydžiai“, – sakoma Helsinkio oro uosto pranešime ir priduriama, kad oro eismas „sustabdytas iki atskiro pranešimo“.
Vėliau pranešta, kad Helsinkio oro uostas atnaujino įprastą skrydžių veiklą, eismas buvo sustabdytas trims valandoms.
Oro uostas sustabdė oro eismą nuo 4 iki 7 val. vietos (nuo 3 iki 6 val. Lietuvos) laiku, kai saugumo institucijos paskelbė pavojaus signalą pietiniame Ūsimos regione dėl galimo drono.
P. Orpo socialiniame tinkle X patvirtino, kad „pavojus Ūsimos regione baigėsi“, tačiau papildomos informacijos nepateikė.
„Skrydžiai vėl vykdomi, tačiau dėl sutrikimų penktadienį, gegužės 15 d., vėluos ir bus atšaukti. Rytiniai vėlavimai taip pat gali paveikti išvykstančius ir atvykstančius skrydžius vėliau popietę“, – sakoma Helsinkio oro uosto pranešime.
Latvijos ginkluotosios pajėgos: oro erdvės pažeidimų naktį nefiksuota
Nepaisant Latvijos rytinių pasienio rajonų gyventojams per mobiliojo ryšio tinklą išsiųstų pavojaus signalų, į šalies oro erdvę įskridusių užsienio dronų praėjusią naktį nebuvo užfiksuota, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).
NBS pabrėžia kartu su NATO sąjungininkėmis nuolat stebinčios šalies oro erdvę, siekdamos užtikrinti galimybę nedelsiant reaguoti į galimą grėsmę. NBS taip pat sustiprino savo oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos dislokuodamos papildomus dalinius.
NBS teigimu, kol tęsiasi Rusijos agresija Ukrainoje, toliau išlieka tikimybė, kad užsienio dronai vėl įskris į Latvijos oro erdvę arba prie jos priartės.
LETA šį rytą pranešė, kad naktį Rėzeknės, Ludzos, Balvų ir Kraslavos savivaldybėse vėl buvo išsiųstas masinis pranešimas apie galimą grėsmę oro erdvėje.
NBS socialiniuose tinkluose paskelbė, kad buvo pakelti naikintuvai iš NATO vadovaujamos Baltijos oro policijos misijos.
Kaip pranešta, pastaraisiais mėnesiais Latgalės gyventojai buvo sulaukę panašių mobiliojo ryšio pranešimų ir anksčiau. Tikėtina, kad tuomet grėsmė buvo susijusi su Rusijos ir Ukrainos kare dalyvaujančiais dronais, artėjančiais prie Latvijos oro erdvės ar į ją įskrendančiais. Tokie dronai taip pat keletą kartų sprogo Latvijos teritorijoje, įskaitant pastarąjį kartą prieš savaitę retai naudojamoje naftos saugykloje Rėzeknėje.
Iki šiol Latvijoje per šiuos incidentus niekas nebuvo sužeistas, tačiau pastarais incidentas Rėzeknėje pirmiausia lėmė gynybos ministro, o vėliau – ir visos Evikos Silinios vyriausybės atsistatydinimą.