Per spaudos konferenciją Briuselyje prieš rytoj Helsingborge, Švedijoje, prasidėsiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą M. Rutte sakė, kad Aljansas atidžiai stebi pratybas.
„Jie žino, kad jei taip atsitiks, reakcija bus jiems pražūtinga“, – sakė M. Rutte.
Aljanso vadovas sakė, kad NATO stebi šias pratybas. M. Rutte taip pat sakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau rems Europą branduolinio atgrasymo ir gynybos klausimais.
NATO vadovas atsakė į Maskvos kaltinimus Baltijos šalims: Rusija tai žino, kad jie – absurdiški
JAV karių išvedimas iš Europos nepakenks gynybai
M. Rutte taip pat pareiškė, kad JAV sprendimas išvesti iš Europos 5 tūkst. karių nepakenks gynybai, o Vašingtonas taip pat turėtų sumažinti pajėgų, kurias perduoda Aljanso žinion, apimtis.
„Kalbant apie šį pranešimą, 4–5 tūkst. (karių – ELTA), tai rotacinės pajėgos, kurios neturi įtakos NATO gynybos planams“, – žurnalistams sakė M. Rutte.
Užvirus JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ginčui dėl karo Irane, Vašingtonas šį mėnesį paskelbė, kad išveda iš Vokietijos 5 tūkst. karių.
Susiję straipsniai
Netikėtas tokio sprendimo pobūdis ir vėliau kilusi painiava dėl to, ar pajėgų mažinimas galiausiai paveiks Vokietiją, ar Lenkiją, sukrėtė Europą.
Tačiau D. Trumpo administracija jau kurį laiką sakė Europos šalims, kad Jungtinės Valstijos siekia išvesti pajėgas, nes sutelkia dėmesį į kitas grėsmes visame pasaulyje.
„Žinome, kad bus pakeitimų. JAV turi labiau orientuotis į, pavyzdžiui, Aziją“, – tvirtino M. Rutte.
„Tai vyks laikui bėgant ir struktūriškai“, – pridūrė jis.
D. Trumpas užsipuolė Europą dėl šios atsako į jo karą su Iranu ir ne kartą pagrasino, kad gali svarstyti galimybę trauktis iš NATO.
Pentagonas antradienį pranešė, kad mažina JAV karių brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų, taip grąžindamas dislokavimą į 2021 m. lygį.
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as antradienį pažymėjo, kad 4 tūkst. karių dislokavimas Lenkijoje buvo ne atšauktas, o atidėtas.
Europos NATO narės šią savaitę Švedijoje vyksiančiame susitikime sieks, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įneštų šiek tiek aiškumo.
Jos taip pat sieks numalšinti įtampą prieš liepos mėnesį Turkijoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Nors iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama Europoje dislokuotoms JAV pajėgoms, JAV taip pat turėtų paskelbti, kad mažina bendrą karių, kuriuos krizės atveju perduoda NATO žinion, skaičių.
Europos diplomatai sakė, kad tikisi, jog JAV penktadienį Briuselyje vyksiančiame aukšto rango pareigūnų susitikime patvirtins, kad mažina savo indėlį į NATO pajėgų modelį.
NATO pajėgų modelis yra karių iš viso Aljanso, kuriuos vadai, prireikus, gali mobilizuoti per 180 dienų, skaičius.
„Tai įprasta praktika. To buvo galima tikėtis. Manau, kad tai teisinga“, – tikino M. Rutte.