Šiuo klausimu pasisakė tiek JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tiek JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
D. Trumpas žurnalistams sakė, kad ankstesni JAV prezidentai svarstė galimybę įsikišti į Kubos reikalus, bet „panašu, kad tai padarysiu būtent aš“.
Tačiau JAV prezidentas neigė siekęs įbauginti Kubą dislokuodamas karinį laivą „USS Nimitz“ ir jį lydinčius karo laivus Karibų jūroje.
D. Trumpas mįslingai užsiminė apie dalyvavimą sūnaus vestuvėse: problema – karas Irane
M. Rubio antrino D. Trumpui, tikindamas, kad Vašingtonas teikia pirmenybę diplomatiniam sprendimui, tačiau įspėjo, kad galimybės susitarti derybų būdu su Kubos komunistine vyriausybe yra nedidelės.
„Jie negalės palaukti, kol atsitrauksime, ar laimėti laiko. Esame labai rimtai nusiteikę, labai susitelkę“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
„(Trumpas – red. past.) visada turi galimybę daryti viską, kas reikalinga, kad paremtų ir apgintų nacionalinius interesus“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Valstybės sekretorius Kubą vadina grėsme JAV nacionaliniam saugumui dėl jos saugumo ir žvalgybos ryšių su Kinija ir Rusija.
Praėjusią savaitę JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as Havanoje susitiko su Kubos vyriausybės atstovais.
Susitikimas su Kubos vidaus reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnais įvyko JAV vyriausybės prašymu, praėjusį ketvirtadienį tvirtino Kubos vyriausybė. Havana teigė, kad vizito tikslas buvo skatinti abiejų šalių politinį dialogą „sudėtingų“ dvišalių santykių fone.
Pasak Kubos vyriausybės, jos atstovai pasakė J. Ratcliffe‘ui ir JAV delegacijai, kad sala „nekelia grėsmės Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui“.
JAV naujienų portalas „Axios“ ir transliuotojas „NBC News“ citavo vieną CŽA pareigūną, kuris pareiškė, kad J. Ratcliffe'as nuvyko į Kubą perduoti JAV prezidento žinią, jog amerikiečiai yra pasiruošę rimtai spręsti ekonominius ir saugumo klausimus, bet tik tuo atveju, jei Kuba imsis esminių pokyčių.
Ekspertai įžvelgia panašumų su Venesuelos scenarijumi
Pasak „Deutsche Welle“, daugeliui ekspertų naujausi JAV veiksmai prieš Kubą primena D. Trumpo administracijos strategiją Venesueloje, kuris tuometinis prezidentas Nicolas Maduro sausio pradžioje buvo sulaikytas ir išskraidintas į JAV. Jam ir jo žmonai buvo pareikšti kaltinimai, įskaitant prekyba narkotikais ir terorizmu.
N. Maduro vietą ekonomiškai nustekentos Venesuelos prezidento poste užėmė buvusi viceprezidentė Delcy Rodriguez, kuri, nepaisant savo ideologinių įsitikinimų, šiuo metu iš esmės bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis.
Pastaruoju metu dėl itin griežtų JAV sankcijų kubiečiai kasdien susiduria su elektros tiekimo pertraukomis, trunkančiomis iki 20 valandų, ir dideliu vandens trūkumu. Nevaldoma infliacija taip pat lėmė pagrindinių prekių kainų šuolį, Havanoje kaupiasi šiukšlių kalnai.
Kaltinimai buvusiam Kubos prezidentui
JAV Teisingumo departamentas trečiadienį pareiškė kaltinimus 94-erių buvusiam Kubos prezidentui Rauliui Castro dėl civilinių lėktuvų, kuriuos valdė komunistinės valstybės kritikai, numušimo 1996 m. Paskelbtame kaltinamajame akte R. Castro ir kiti asmenys, be kita ko, kaltinami sąmokslu nužudyti amerikiečius.
1996 m. vasario 24 d. Kubos oro pajėgos numušė du Majamyje įsikūrusios Kubos tremtinių grupės „Brothers to the Rescue“ lėktuvus, skridusius netoli Kubos krantų. Havana teigė, kad lėktuvai „Cessna“ įskrido į Kubos oro erdvę. Tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) padarė išvadą, kad jie skrido virš tarptautinių vandenų. Trys iš žuvusiųjų buvo JAV piliečiai.
Šį JAV veiksmą sukritikavo Kinija ir Rusija.
R. Castro atsistatydino iš prezidento pareigų 2018 m., o iš Komunistų partijos vadovų – 2021 m. ir nuo to laiko nedalyvauja kasdienėje politikoje. Tačiau būdamas revoliucijos lyderio Fidelio Castro jaunesnysis brolis ir vienas iš paskutiniųjų Kubos revoliucinės kartos veikėjų, jis vis dar turi didelį autoritetą šalyje.
Jis taip pat laikomas svarbiu prezidento Miguelio Diazo-Canelio patarėju ir palaiko glaudžius ryšius su įtakingais Kubos kariškiais.
JAV ir Kubos santykiai įtempti nuo 1959 m. revoliucijos ir dar labiau pablogėjo, kai į valdžią grįžo prezidentas Donaldas Trumpas. 2025 m. sausį D. Trumpas įtraukė Komunistų partijos valdomą salą į JAV teroristų sąrašą.