„Tai ne bausmė, o tiesiog nuolatinis procesas“, – sakė jis penktadienį Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijos Helsinborgo mieste. JAV esą turi „globalių įsipareigojimų“, kurie reikalauja, „kad mes iš naujo įvertintume, kur dislokuoti pajėgas“.
JAV jau kurį laiką planuoja labiau orientuotis į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną ir šiame kontekste išvesti iš Europos dalį karių. Kanada ir pirmiausiai Europos NATO šalys ateityje turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ginant Aljanso teritoriją. Vis dėlto pastarieji pareiškimai iš Vašingtono apie dalinių perkėlimus iš dalies prieštarauja vieni kitiems. Be to, juos lydėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai sąjungininkams.
Gegužės pradžioje JAV gynybos departamentas paskelbė, kad išves iš Vokietijos 5 tūkst. karių. D. Trumpas prieš tai ne kartą kritikavo, kad kitos NATO šalys neprisideda prie saugios laivybos Hormuzo sąsiauryje užtikrinimo. Griežtos kritikos sulaukė ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris apkaltino JAV neturint strategijos Irano kare.
M. Rubio Irano blokadą Hormūzo sąsiauryje lygino su ekoniminiu branduoliniu ginklu: tai rodo vieną
JAV prezidentas, be to, pagrasino Italijai ir Ispanijai išvesti dalinius, nes abi šios šalys neleido amerikiečių kariams naudotis bazėmis atakoms prieš Iraną. Ketvirtadienį D. Trumpas paskelbė nusiųsiantis į Lenkija 5 tūkst. „papildomų karių“, ir tai argumentavo gerais savo santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.
M. Rubio Helsinboge sakė, kad D. Trumpo nusivylimas „kai kurių mūsų NATO sąjungininkių elgesiu Irano kare puikiai žinomas“. Šis klausimas esą turi būti aptariamas, tačiau ne susitikime Švedijoje.
„Tai klausimas, kurį reikia diskutuoti valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu“, – akcentavo M. Rubio.
Susiję straipsniai
NATO užsienio reikalų ministrai Helsinborge rengia NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos pradžioje vyks Ankaroje.