Tai pareiškė Estijos užsienio žvalgybos vadovas Kaupo Rozinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak jo, Rusija „penktaisiais plataus masto karo metais praranda daugiau žmonių, nei jų mobilizuoja“, o visuotinė mobilizacija būtų itin nepopuliari ir galėtų pakenkti stabilumui.
„Visi šie veiksniai kartu sukuria situaciją, kuomet kai kurie žmonės Rusijoje, ypač aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, supranta, kad turi didelę problemą. Sunku pasakyti, ką apie tai galvoja V. Putinas, tačiau manau, kad visi šie veiksniai pradeda daryti įtaką jo sprendimams“, – sakė jis.
Nors kalbama apie naują puolimą, rusai negali pasistūmėti į priekį: tai gali turėti įtakos V. Putinui
K. Rozinas teigė, kad pagrindinė tokios prastos Rusijos ekonominės padėties priežastis yra sankcijos finansų sektoriui, kurios yra „labai, labai žalingos“, o ribojamosios priemonės šalies naftos eksportui taip pat mažina šalies pajamas.
„Manau, kad jiems dabar tenka labai sunkus pasirinkimas. Sunku prognozuoti, ką jie nuspręs tokioje situacijoje. Todėl mano žinutė yra tokia: tęskime (sankcijas – red. past,). Dabar ne metas dvejoti – tiesiog tęskime“, – sakė jis.
Kitas Europos žvalgybos vadovas, kalbėjęs anonimiškai, pabrėžė, kad „akivaizdu, jog spaudimas Rusijai didėja, tačiau kol kas nėra ženklų, kad tai keistų Maskvos skaičiavimus dėl karo“.
Susiję straipsniai
„Man labai sunku įsivaizduoti, kad jie (rusai – red. past,) atsisakytų savo tikslo užimti visą Donbasą ir Rusija iš esmės niekur neskuba“, – sakė jis.
Žvalgybos vadovo manymu, nepanašu, kad Rusija siektų sušvelninti savo karo tikslus arba kad horizonte matytųsi koks nors „didelis proveržis“.
Estijos žvalgybos vadovas prognozavo, kad Rusija neatsisakys tikslo užkariauti Ukrainą tol, kol valdžioje bus V. Putinas, ir net po konflikto pabaigos išlaikys reikšmingą karinį buvimą prie Ukrainos sienų.
Jo teigimu, pasibaigus karo veiksmams Rusija sieks plėsti savo karinį buvimą palei NATO sieną ir mėgins užtikrinti „karinį dominavimą nuo Arkties iki Juodosios jūros“.