Publikacijoje aprašyti du galimi Rusijos invazijos į Lietuvą scenarijai.
Pirmuoju scenarijumi Rusija, po virtinės politinių krizių Europoje ir susilpnėjus transatlantinei vienybei, pradeda puolimą trimis kryptimis prieš Lietuvą.
Rusijos kariuomenė juda per rytinę Latvijos dalį, puola iš Baltarusijos teritorijos Vilniaus kryptimi ir tuo pačiu metu veržiasi iš Kaliningrado srities. Dėl to penktąją karo dieną Lietuvos sostinė beveik atsiduria apsuptyje.
Iš V. Zelenskio – perspėjimo žinutė Rusijai: už karą turės sumokėti savo nuostoliais
Straipsnyje pažymima, kad tokiomis sąlygomis NATO sąjungininkai delsia reaguoti, o dalis Aljanso teritorijos pereina Rusijos kontrolėn, kuri grasina panaudoti branduolinius ginklus, siekdama išlaikyti užimtas pozicijas.
Tačiau egzistuoja ir kitas, gerokai optimistiškesnis Rusijos puolimo prieš Lietuvą variantas.
Jame pradinės sąlygos buvo tokios pačios, tačiau lietuviai ir vokiečiai į karą stojo turėdami po 12 tūkst. „Helsing HX-2“ kamikadzių dronų, todėl pirmasis Rusijos invazijos etapas faktiškai žlugo.
Susiję straipsniai
Karo žaidimo versijoje, kurioje Rusija įsiveržė į Lietuvą, o NATO pajėgos buvo aprūpintos dideliu kiekiu tokių dronų, Rusijos pajėgos nesugebėjo atsilaikyti.
Per pirmąsias dešimt dienų buvo sunaikinta daugiau nei trečdalis jų pajėgų.
„Šie įrenginiai, kurių skrydžio nuotolis siekia apie 96 km, svoris yra šiek tiek didesnis nei vienerių metų vaiko, o atakos greitis prilygsta neriant medžiojančiam ereliui, iš esmės yra išmanios skraidančios bombos, dažniausiai nešančios skeveldrinį arba šarvus pramušantį užtaisą, galintį sunaikinti Rusijos tankus“, – taip šiuos dronus apibūdino leidinys.
Tačiau pagrindinis jų pranašumas slypi dirbtiniu intelektu paremtoje valdymo sistemoje, leidžiančioje dronui pasiekti taikinį net tada, kai elektroninės kovos priemonės sutrikdo tradicines navigacijos sistemas.
Straipsnyje teigiama, kad šie dronai Ukrainos fronte naudojami jau beveik metus.
Anksčiau vienas Vokietijos gynybos ministerijos pareigūnas paskelbė vidinę ataskaitą, kurioje teigta, kad pirmoji dronų partija intensyvaus Rusijos elektroninio trikdymo sąlygomis sugedo maždaug trimis atvejais iš keturių.
Tačiau dabar manoma, kad jų pataikymo tikslumas kovinėmis sąlygomis siekia 60–80 procentų.
Tai ne tik gerokai pranoksta daugumą amerikietiškų ir europietiškų sistemų, bet ir beveik priartėja prie elitinių rusiškų „Lancet“ klaidžiojančių šaudmenų efektyvumo.
Prieš šešis mėnesius šis dronas padarė įspūdį britų kariuomenei per pratybas Kenijoje, kur nuosekliai naikino taikinius, pažymėtus antžeminio žvalgybos roboto, o kiti europietiški klaidžiojantys šaudmenys vos sugebėdavo normaliai pakilti.
Naujesniuose bandymuose HX-2 buvo skaitmeniškai sujungti į pusiau autonominius spiečius, kuriuose vienas operatorius vienu metu valdo dešimt ar daugiau dronų.
Buvęs Pentagono Karinio jūrų laivyno departamento operacijų vadovas Gregas Melcheris, prižiūrėjęs karo simuliaciją Vašingtone įsikūrusiame „New Generation Warfare“ (NGW) centre, teigė, kad simuliacija parodė vieną tiesą.
Net jei JAV ir kitos NATO sąjungininkės delsia, tokia fronto valstybė kaip Lietuva gali tinkamai apsiginti, jei turi tinkamus ginklus.
„Dauguma fronto valstybių galėtų išvystyti pajėgumus atgrasyti ir, jei prireiktų, per vieną ar dvi savaites sutriuškinti bent tris pirmojo ešelono Rusijos armijas, taip laimėdamos laiko „norinčiųjų koalicijos“ arba NATO 5-ojo straipsnio pajėgų atvykimui, kad šios padėtų nugalėti antrojo ešelono Rusijos armijas“, – sakė jis.