Iki 2027 m. pabaigos 4 800 vokiečių karių turėtų būti nuolat dislokuoti Lietuvoje. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vadovaujama Gynybos ministerija leidiniui „Bild“ patvirtino, kad iki šiol savanoriais pavyko užpildyti 60 proc. visos brigados sudėties – taigi vis dar trūksta apie 2 tūkst. karių.
Šiuo metu Lietuvoje užpildyta 92 proc. etatų, tačiau tai taikoma tik jau dislokuotoms pajėgoms, visų pirma nuo 2017 m. veikiančiai daugianacionalinei kovinei grupei.
Didžioji brigados dalis, įskaitant 203-iąjį tankų batalioną ir 122-ąjį tankų grenadierių batalioną, iš Vokietijos turėtų atvykti tik 2027 m. Ten vis dar trūksta 40 proc. karių.
Nerimas Vokietijoje: virš karinių objektų – šimtai įtariamų skrydžių
Remiantis „Bild“ informacija, net ir tarp eilinių karių trūksta savanorių tarnybai Lietuvoje, tad neatmetamas ir privalomo siuntimo scenarijus.
Anksčiau ministerija rėmėsi didelio masto informacinėmis kampanijomis, pažintinėmis kelionėmis į Lietuvą ir galimu minimalaus tarnybos laikotarpio sutrumpinimu nuo trejų metų iki vienų metų.
Kalbama, kad Vokietija reklamavo galimybę savaitgaliais skristi namo.
Susiję straipsniai
Nepaisant to, tarnyba Lietuvoje vis dar sulaukia per mažai susidomėjimo. Kaip priežastį, kodėl trūksta noro vykti į Lietuvą, kariai dažnai nurodo nepakankamas finansines paskatas žemesnio rango kariams.
„Bild“ rašo, kad brigadą jau spaudžia laikas, nes kariai sprendimą dėl įsipareigojimų turi būti priimti ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos.
Priežastis – kariai turi kelių mėnesių trukmės atsisakymo terminą, be to, jiems reikia laiko planuoti savo ir šeimų persikėlimą į Lietuvą.
Birželį Lietuvoje apsilankęs B. Pistoriusas teigė, kad ne visi Lietuvoje dislokuojamoje Vokietijos brigadoje tarnausiantys kariai atvyks savo noru.
„Pasirengimas yra pagrindinis prioritetas. Ir kiekvienas karys, kiekviena moteris ir kiekvienas vyras Vokietijos Bundesvere žino, kad galiausiai viskas susiveda į tai, jog teks vykti čia. Ir mes vis dar darome viską, kad tai įvyktų savanoriškai“, – žurnalistams Pabradėje birželį sakė ministras.
„Siekiame, kad kiekvienas, kuris čia atvyks, tai darytų savo paties sprendimu. Tačiau vis tiek gali atsitikti – ir esu įsitikinęs, kad taip bus, nors nežinau, kokiu mastu, – kad kai kurie vyks ne todėl, kad to norėjo. Tačiau tai nėra neįprasta Vokietijos Bundesvere. Taigi pažiūrėsime, kas įvyks per artimiausius mėnesius“, – pridūrė jis.
Berlynas iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti apie 4–5 tūkst. karių brigadą, jai pavaldume bus ir tarptautinė NATO kovinė grupė.
Šių metų vasarį vokiečių naujienų žurnalas „Der Spiegel“ skelbė apie sunkumus ieškant savanorių, norinčių tarnauti brigadoje „Lietuva“.
Kaip skelbta birželį, Lietuvoje šiuo metu jau tarnauja apie 1,7 tūkst. Vokietijos brigados karių, planuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius perkops 2 tūkstančius.