Kaip teigia „The Times“, JAV tiksliai nutaikomų ginklų atsargos senka greičiau, nei gynybos pramonė pajėgia jas papildyti. Padėtis tapo ypač sudėtinga po plataus masto raketų panaudojimo operacijose prieš Iraną.
Leidinys nurodo, kad šiuo metu JAV arsenale liko mažiau nei 800 „Patriot“ perėmimo raketų, palyginti su maždaug 2,3 tūkst. prieš karą su Iranu.
Galingesnių THAAD („Terminal High Altitude Area Defense“ – angl.) sistemos raketų skaičius sumažėjo nuo maždaug 600 iki 250.
Iranas prieštarauja D. Trumpui: Hormūzo sąsiauris lieka užblokuotas
Be to, per pastaruosius 18 mėnesių JAV panaudojo pusę savo „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų atsargų, o iš 350 „Precision Strike Missile“ (PrSM) raketų, turėtų vasarį, jau beveik visos buvo panaudotos.
Autorius aiškina, kad ši problema kaupėsi dešimtmečius. Pentagonas daugiausia dėmesio skyrė brangioms ir gerai matomoms karinėms platformoms – naikintuvams, laivams ir kitai technikai, o amunicijai buvo skiriama gerokai mažiau dėmesio.
Buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas Markas Cancianas pažymėjo, kad pasibaigus Šaltajam karui amunicija pralaimėjo kovą dėl finansavimo didelėms karinėms platformoms, nes pastarąsias buvo lengviau demonstruoti kaip atgrasymo priemonę.
Susiję straipsniai
„Amunicija tėra skaičiai bunkeryje, todėl jie negalvojo apie atsargų gylį“, – teigė ekspertas.
Pasak buvusios JAV gynybos departamento pareigūnės Katherine Thompson, problema tapo akivaizdi apie 2018 m., kai D. Trumpo administracija nustatė, kad Kinija yra pagrindinė ilgalaikė grėsmė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Amerikos gynybos gamykloms pagaliau buvo leista gerokai padidinti amunicijos gamybą. Tačiau pramonės gamybos pajėgumams išplėsti prireikė metų, todėl buvo rekomenduojama tausoti jau turimas atsargas.
Tačiau, kaip aiškina autorius, amunicija pirmiausia buvo aktyviai naudojama Joe Bideno administracijos, remiant Ukrainą, o vėliau – D. Trumpo administracijos operacijose Artimuosiuose Rytuose.
Ypač iškalbinga yra situacija su „Patriot“ raketomis. Vienos PAC-3 raketos pagaminimas užtrunka maždaug dvejus metus ir kainuoja apie 4 mln. JAV dolerių.
2022 m. pradžioje JAV turėjo maždaug 3,1 tūkst. tokių perėmimo raketų, tačiau šimtai jų buvo perduoti Ukrainai, šimtai panaudoti Artimuosiuose Rytuose 2024–2025 m., o nuo šių metų vasario buvo panaudota dar 1,2 tūkst. raketų.
Viena pagrindinių kliūčių – raketų komponentai. Tai mikroprocesoriai, retieji metalai ir specialios cheminės medžiagos, vadinamos „energikais“. „Energija yra pagrindinis butelio kakliukas“, – teigė M. Cancianas, paaiškindamas, kad įvairių rūšių raketos konkuruoja dėl ribotų gamybos pajėgumų.
JAV jau bando spręsti šią problemą. „Lockheed Martin“ gavo beveik 43 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį tūkstančiams „Patriot“ raketų gaminti, tačiau bendrovė negalės pasiekti 1 tūkst. raketų per metus gamybos tempo iki 2030 m.
Taip pat planuojama didinti „Tomahawk“ gamybą, o „Precision Strike Missile“ gamyba turėtų išaugti nuo 10 iki 30 raketų per mėnesį.
Tačiau greitai atkurti atsargas gali būti neįmanoma. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainai žiemą išgyventi reikės maždaug 300 „Patriot“ raketų, tačiau mažai tikėtina, kad JAV artimiausiais mėnesiais galės skirti Ukrainai raketų iš savo naujosios vidaus gamybos.
Didžiausią susirūpinimą, rašo leidinys, kelia galimybė, kad Kinija pasinaudos laikotarpiu, kai Amerikos atsargos dar nėra atkurtos. JAV trūksta ne tik oro gynybos perėmimo raketų, bet ir kitų rūšių amunicijos, ypač priešlaivinių raketų, kurios būtų itin svarbios konflikto dėl Taivano atveju.
„Jeigu tikslas yra visiškai atgrasyti Kiniją nuo tokio žingsnio, tam dabar kyla grėsmė“, – perspėjo K. Thompson.
Leidinys pabrėžia, kad galimas toks „galimybių langas“ Pekinui gali būti viena rimčiausių dabartinės krizės, susijusios su JAV karinės amunicijos atsargomis, pasekmių.