Rusijai vėl smogė „juodasis rugpjūtis“? Žiniasklaida žvalgosi į astrologiją

Pažvelgus į naujausią Rusijos istoriją, rugpjūtį netrūksta reikšmingų ir skaudžių įvykių.

Prieš 35 metus, 1991-ųjų rugpjūtį, grupė komunistų kietosios linijos šalininkų surengė nesėkmingą perversmą prieš Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

Perversmas žlugo, tačiau po jo dar labiau sustiprėjo Sovietų Sąjungos skilimo procesai, o metų pabaigoje valstybė nustojo egzistuoti.

1998-ųjų rugpjūtį Rusiją ištiko finansų krizė. Šalis paskelbė įsipareigojimų nevykdymą dėl dalies vidaus skolos, o rublis smarkiai nuvertėjo.

Po metų, 1999-ųjų rugpjūtį, grupė kovotojų įsiveržė į pietinę Rusijos Dagestano respubliką.

Tai tapo vienu iš Antrojo Čečėnijos karo pradžios epizodų ir sutapo su tuomet mažai žinomo buvusio KGB pareigūno Vladimiro Putino iškilimu į aukščiausius valdžios sluoksnius.

V. Putinas Rusijos vadovu tapo 1999-ųjų Naujųjų metų išvakarėse, kai prezidentas Borisas Jelcinas netikėtai atsistatydino ir perdavė jam prezidento pareigas.

Tačiau ir naujasis Rusijos lyderis neišvengė rugpjūčio išbandymų.

2000-ųjų rugpjūtį įvyko branduolinio povandeninio laivo „Kursk“ katastrofa. Laivas nuskendo Barenco jūroje, žuvo visi 118 juo plaukusių žmonių.

O 2008-ųjų rugpjūtį Rusija pradėjo karą su kaimyniniu Sakartvelu. 

CNN atkreipė dėmesį, kad šiemet vasara Rusijai taip pat nėra rami.

Rusijos pajėgų pažanga Ukrainos fronte išlieka ribota, o Ukrainos smūgiai vis dažniau pasiekia Rusijos teritorijoje esančią naftos infrastruktūrą ir logistikos objektus.

Vienas iš tokių taikinių buvo elektroninės prekybos bendrovės „Wildberries“ sandėliai.

Tuo metu kai kuriuose Rusijos regionuose prie degalinių susidarė ilgos eilės, o viešojoje erdvėje pasirodė naujų gandų apie galimą mobilizacijos bangą.

Iš Rusijos pasitraukęs komentatorius Ilja Varlamovas teigė, kad pasikartojančios istorinės nelaimės rugpjūtį yra „žinoma, sutapimas“.

„Daugelis rusų rugpjūčio laukia su nerimu. Ypač dabar, kai šalis iš tiesų išgyvena krizę. <...> Degalų krizė sugrįžo, kainos kyla ir neketina sustoti, rublis smunka, artėja rinkimai ir Dievas žino, kas dar laukia“, – sakė jis.

I. Varlamovas taip pat atkreipė dėmesį į neseniai viešai nuskambėjusius vieno aukšto rango Rusijos ekonomisto perspėjimus.

Jo teigimu, Maskva susidūrė su „socialine krize“, pralaimi pasaulinę technologinę ir ekonominę konkurenciją ir nelaimės išsekimo karo prieš Ukrainą, kurią remia Vakarai.

Rugpjūčio nerimą atspindi ir prokremliška bulvarinė spauda „Moskovsky Komsomolets“. Leidinys šįkart net pažvelgė į astrologiją.

„Šį mėnesį įvyks Mėnulio užtemimas. Nors jis nebus pats didžiausias, jis įvyks priešais Plutoną – planetą, siejamą su katastrofomis.

Tai gali paskatinti socialinius pokyčius, politinius pokyčius santykiuose su kaimynais ir vidaus neramumus. Gali padaugėti incidentų, nelaimių, padidėjusio nerimo ir sutrikimų, įskaitant nervinius sutrikimus“, – rašė leidinys.

Vis dėlto V. Putinas viešai išliko ramus ir demonstravo pasitikėjimą situacijos kontrole.

Trečiadienį, kalbėdamas apie infrastruktūros ir plėtros projektus, Kremliaus vadovas pripažino Ukrainos smūgių padarytą ekonominę žalą, ypač atakas prieš elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlius.

Vis dėlto jis teigė, kad ilgalaikio poveikio Rusijos ekonomikai šios atakos neturės.

„Savaime suprantama, šios atakos nepadarė, nedaro ir negali sukelti jokių kritinių pasekmių. Tiesa, jos daro žalą – tai akivaizdu, mes tai suprantame, matome ir suvokiame“, – sakė V. Putinas.

Rusijos vadovas taip pat tvirtino, kad Ukrainos smūgių pažeisti logistikos objektai bus atstatyti padedant vyriausybei.

Tačiau karo padariniai Rusijoje jaučiasi ne tik mūšio lauke. Ukrainos smūgiai vis dažniau paveikia infrastruktūrą, tiekimą ir kainas, o tai tampa vis labiau pastebima ir paprastiems gyventojams.

Ukraina taip pat susiduria su politiniais iššūkiais.

Šios savaitės pradžioje neseniai iš pareigų atleistas gynybos ministras Mychailo Fedorovas paragino surengti karo meto rinkimus. Jo pareiškimas tapo nauju politiniu iššūkiu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

M. Fedorovo argumentai taip pat suteikia V. Putinui papildomą progą kvestionuoti V. Zelenskio, kaip prezidento, legitimumą.

Tačiau, kaip pastebi CNN, tarp Rusijos ir Ukrainos išlieka svarbus skirtumas.

Ukrainoje vyksta politinės diskusijos, valdžios pertvarkos ir protestai. Tai rodo, kad pilietinė visuomenė ir politinis gyvenimas šalyje tebėra aktyvūs.

Rusijoje situacija kitokia.

Vien šią vasarą Rusijos teismas opozicijos politiką Levą Šlosbergą nuteisė 11 metų kalėjimo už pasisakymus prieš karą Ukrainoje, o Aukščiausiasis Teismas uždraudė jo partijai „Jabloko“ dalyvauti artėjančiuose parlamento rinkimuose.

Rusijos opozicijos veikla buvo smarkiai apribota po V. Putino sprendimo pradėti plataus masto karą Ukrainoje. Vienu ryškiausių šio proceso simbolių tapo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis 2024-ųjų vasarį.

Ir A. Navalno istorijoje rugpjūtis užima svarbią vietą.

2020-ųjų rugpjūtį jis susirgo skrydžio iš Sibiro į Maskvą metu. Vėliau buvo nustatyta, kad politikas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Rugpjūtis Rusijoje ir toliau išlieka mėnesiu, kuris kelia nerimą – net jei istorinių nelaimių pasikartojimą galima paaiškinti paprasčiausiais sutapimais.