Prezidento Donaldo Trumpo administracija pakurstė sąjungininkų nuogąstavimus, kad ji gali sumažinti savo pajėgų Europoje apimtis, nes liepą pradėjo šešių mėnesių trukmės savo dislokacijų peržiūrą.
„Akivaizdu, kad atvykstame su (…) konsultacijų ir bendradarbiavimo dvasia. Norime išgirsti savo sąjungininkus“, – atvykęs derybų į NATO būstinę Briuselyje sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge‘as Colby.
Vašingtonas išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašoma parodyti, kaip jos daro pažangą imdamosi pagrindinio vaidmens saugodamos savo žemyną, prieš tai sutikusios smarkiai padidinti karinius biudžetus.
JAV ir Kanados prekybos karą labiausiai pajus viena provincija: neslepia – padėtis įtempta
„Iš tiesų dalykiškai kalbamės apie tai, kaip kartu eiti į priekį pasaulyje, kuriame Europa, kuri, akivaizdu, yra labai turtingas žemynas, gali ir prisiima pagrindinę atsakomybę už savo įprastinę gynybą“, – teigė E. Colby.
Jis nurodė, kad Vašingtonas siekia „paspartinti tai, kas jau vyksta, ir tada aukštu lygiu peržiūrėti strateginę JAV pajėgų laikyseną Europoje“.
„Pasieksime tikslą“
Susiję straipsniai
Apie pajėgų peržiūrą birželį paskelbė Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas, kilus JAV pasipiktinimui dėl Europos šalių reakcijos į karą su Iranu, įskaitant apribojimus JAV pajėgoms naudojantis jų bazėmis konflikto pradžioje.
„Pažvelkime į keletą aspektų, tokių kaip prieiga, bazės ir skrydžiai virš teritorijos, kur yra daug gerų dalykų, tačiau yra tam tikrų klausimų, kuriuos turime išspręsti, kad būtų prasminga judėti į priekį“, – pažymėjo E. Colby.
NATO vadovas Markas Rutte primygtinai tvirtino, kad Vašingtono sąjungininkai daro pažangą, didindami išlaidas gynybai ir įsigydami svarbius pajėgumus.
„Tai vis dar tęsiasi. Vis dar reikia daug nuveikti. Pasieksime tikslą“, – E. Colby sakė M. Rutte.
D. Trumpas jau seniai spaudžia Europą skirti daugiau lėšų gynybai, nes Vašingtonas siunčia signalus, kad norėtų atsitraukti nuo žemyno ir skirti dėmesį kitiems iššūkiams, tokiems kaip Kinija.
Pentagonas, kuris Europoje yra dislokavęs apie 80 tūkst. karių, jau informavo sąjungininkus, kad mažina išteklių, kuriuos skiria NATO gynybos planams, apimtis.
Vašingtonas gegužę taip pat pareiškė, kad iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių, tačiau D. Trumpas vėliau nurodė, jog tiek pat kariškių siunčia į kaimyninę Lenkiją.
Europos šalys smarkiai didina karinius biudžetus, nes 2025 m. sutiko su D. Trumpo reikalavimu iki 2035 m. su saugumu susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).