Visos trys Baltijos šalys 2027 m. gynybai planuoja skirti bent 5 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 m. Lenkijos gynybos biudžetas sieks 198 mlrd. zlotų (45,4 mlrd. eurų) – nominaliąja verte beveik 2 mlrd. zlotų (459 mln. eurų) mažiau, nei numatyta 2026 m. Kadangi prognozuojamas maždaug 4 proc. ekonomikos augimas, gynybos išlaidos taip pat sudarytų mažesnę BVP dalį nei šiemet gynybai numatyti 4,5 proc.
Paklaustas, kodėl kitų metų gynybos biudžetas bus mažesnis nei šių metų, Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad faktinės išlaidos bus didesnės, nes iš Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonės finansuojamiems įsigijimams nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Susiję straipsniai
Pasak Lenkijos dienraščio, regiono šalys vis labiau artėja prie tokio išlaidų lygio, kai jas toliau sparčiai didinti darosi sudėtinga.
Lietuva ir Estija 2027 m. planuoja išlaikyti 5 proc. BVP siekiančias gynybos išlaidas, o Suomija ketina nominaliąja verte padidinti savo gynybos biudžetą maždaug 600 mln. eurų – iki 7 mlrd. eurų. Čekija gynybai planuoja skirti 2 proc. BVP, o Slovakija ir Vengrija taip pat neplanuoja reikšmingai didinti išlaidų.
Vokietija 2027 m. gynybai ketina išleisti beveik 140 mlrd. eurų, įskaitant lėšas iš specialiojo gynybos fondo. Tai sudarytų daugiau kaip 3 proc. BVP – didžiausią dalį nuo Šaltojo karo pabaigos.
Švedija ir Rumunija savo planų dar nepaskelbė, rašo „Rzeczpospolita“.