Per pastarąsias tris dienas Rusija Kyjivo tiltus atakavo šešis kartus.
Tiltai tebestovi, tačiau dėl apgadinimų ir naujų smūgių grėsmės vietos valdžia ribojo arba visai sustabdė eismą penkiuose iš šešių sostinės automobilių tiltų. Kaip rašo „The New York Times“, tai smarkiai sujaukė didžiausio Ukrainos miesto kasdienybę.
Daugybė kyjiviečių kasdien keliauja tarp kairiojo kranto, kur daugiausia gyvenamųjų rajonų ir gyvena apie milijonas žmonių, ir dešiniojo, kur įsikūrusi didžioji dalis valdžios institucijų bei įmonių.
Kyjive Rusijos dronai smogė Šiauriniam tiltui: užfiksavo lemtingą akimirką
Tiltai – Rusijos smūgių kampanijos dalis
Pastarosiomis savaitėmis plataus masto Rusijos smūgių kampanija išsiplėtė: be intensyvių atakų prieš Ukrainos energetikos sistemą, kurias šią žiemą Rusija ketina dar labiau sustiprinti, taikiniais tapo sandėliai, traukiniai, duomenų centrai, medicinos reikmenų sandėliai ir metalurgijos gamyklos.
Ukrainos pareigūnų ir karo ekspertų teigimu, tikslas – sugriauti Ukrainos ekonomiką ir šalies gebėjimą tęsti karą, o kartu, vis labiau sunkinant kasdienį gyvenimą, palaužti gyventojų valią priešintis.
Susiję straipsniai
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Ukraina atlaikė ne vieną panašią kampaniją. Tačiau kritinis oro gynybos priemonių trūkumas ir vis didėjantis Maskvos ginkluotės arsenalas šiandien daro šalį pažeidžiamesnę nei bet kada anksčiau.
„Priešas naikina Kyjivą. Nebegalima apsimesti, kad galime gyventi taip, kaip gyvenome taikos metu“, – pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Jo žodžiai atspindėjo pastarosiomis savaitėmis visoje sostinėje stiprėjančią nuotaiką: santykinis saugumas, kuriuo Kyjivas džiaugėsi didžiąją karo dalį ir kurį liudijo pilnutėlės kavinės bei manikiūro salonai, baigėsi.
Dabar virš miesto ištisas dienas zyzia dronai, o oro pavojaus signalai skamba beveik be perstojo. Atakos gatvėje užklupti žmonės tikrina telefono programėles, kuriose galima sekti dronų skrydžio maršrutus.
Kas slypi už smūgių tiltams
Pasak leidinio, smūgiai Kyjivo tiltams kasdienį gyvenimą gali sutrikdyti dar labiau. Vis dėlto sunaikinti juos nebūtų paprasta: tai didžiuliai betoniniai statiniai, kuriems sugriauti prireiktų daugybės smūgių.
Pačios Ukrainos smūgiai Rusijos tiltams davė nevienareikšmių rezultatų. Kerčės tiltas, jungiantis neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija, po atakų ne kartą buvo laikinai uždarytas, tačiau visiškai išvestas iš rikiuotės taip ir nebuvo.
Kita vertus, atakos gali susilpninti laikančiąsias tiltų konstrukcijas ir priversti valdžią juos uždaryti neribotam laikui, užuot rizikavus, kad jie sugrius.
Tai Kyjivui ir visai šaliai virstų logistiniu košmaru. Sostinės tiltais per Dniprą gabenami įvairiausi maisto produktai ir įranga, o pati upė, tekanti iš šiaurės į pietus, dalija Ukrainą pusiau. Jei tiltai užsidarytų, alternatyvų liktų nedaug.
Vienas automobilių tiltas per upę yra į šiaurę nuo Kyjivo. Į pietus artimiausias – maždaug už 145 kilometrų, tai yra apie 2,5 valandos kelio automobiliu. Žemiau pasroviui yra ir daugiau tiltų, tačiau jais naudotis reikštų daryti didelį lankstą, be to, dėl artumo pietiniam frontui jie dar labiau pažeidžiami Rusijos atakų.
Pirmosiomis karo dienomis Ukrainos pareigūnai svarstė galimybę susprogdinti Kyjivo tiltus, kad sustabdytų prie kairiojo kranto artėjusias Rusijos pajėgas. To buvo atsisakyta, nes kontratakomis pavyko atstumti iš rytų besiveržusią Rusijos kariuomenę.
Parengta pagal UNIAN informaciją.