Nors Estijos kariuomenės ir žvalgybos vadovai nemano, kad Maskva bent per artimiausius dvejus metus ketina pradėti plataus masto karą su NATO, tačiau, jų vertinimu, agresorė ruošiasi galimam konfliktui su Baltijos šalimi ateityje.
Pasak FT, Estijos pareigūnai baiminasi, kad Kremlius galėtų ryžtis oportunistiniam žingsniui, pavyzdžiui, surengti mažesnio masto įsiveržimą, kuriuo būtų siekiama išbandyti NATO kolektyvinės gynybos nuostatą. Jų teigimu, šiuo metu nei Estija, nei NATO negali patikimai atgrasyti nuo tokio scenarijaus.
Dėl to savo karinių oro pajėgų neturinti ir oro erdvės apsaugą NATO patikinti Estija perėjo prie aktyvios gynybos strategijos, rašė laikraštis.
Kas galėtų slypėti už D. Trumpo sūnaus vizito į Estiją? Profesorius mato pozityvią sąsają
„Turime pradėti (gynybą – ELTA) nuo sienos ir laimėti jau pirmuosius mūšius“, – britų laikraščiui sakė pagrindinėms šalies kovinėms pajėgoms – 1-ajai pėstininkų brigadai – vadovaujantis pulkininkas Tarmo Kundla.
Dvi naujos karinės bazės
Įgyvendinant naująją strategiją T. Kundlos dalinys bus visam laikui perkeltas iš Tapos, esančios maždaug už 130 kilometrų tiesia linija nuo Rusijos sienos, į Jehvį, esantį vos už 50 kilometrų nuo sienos. Šiuo metu ten statoma nauja brigados kariams skirta infrastruktūra.
„Atgrasymas neveikia. Kritinis laikotarpis, per kurį mes visi Baltijos šalyse turime tai išspręsti, yra artimiausi vieni–ketveri metai“, – FT sakė aukšto rango Estijos karinės žvalgybos pareigūnas.
Susiję straipsniai
Be naujos bazės Jehvyje, Narvoje taip pat statoma bazė, kurioje galės būti apgyvendinta iki 1 tūkst. karių. Joje nuolat planuojama dislokuoti 200 karių, o krizės atveju bus galima priimti dar 800.
„Šiuo metu keičiame viską. Realybė tokia, kad (Estijos gynybos planavimas – ELTA) pastaruosius 10 metų nesikeitė. Tačiau Rusija jau planuoja padvigubinti pajėgas kitoje mūsų sienos pusėje“, – sakė Estijos gynybos ministerijos karinės politikos pareigūnas.
Karo Ukrainoje pamoka: Kremliui savo pajėgų nuostoliai nerūpi
Per dešimtmetį po 2014 m. Rusijos įsiveržimo į Krymą Estijos kariniai planuotojai parengė šalies istorijos ir geografijos nulemtą gynybos doktriną. Pagal ją Rusijos invazijos atveju šauktiniais grindžiamos Estijos pajėgos turėjo greitai mobilizuotis ir kariauti itin taktinį, beveik partizaninio pobūdžio gynybinį karą, pasinaudodamos geromis žiniomis apie pelkėtą ir miškingą šalies vietovę, kad išsekintų Rusijos pajėgas ir padarytų joms didelių nuostolių, kol atvyks NATO pastiprinimas, rašė FT.
Tačiau stebėdami Rusijos veiksmus Ukrainoje Estijos kariuomenės vadovai padarė išvadą, kad toks planas neveiktų. Jų vertinimu, Kremliui nerūpi jo paties pajėgų nuostoliai, pabrėžė FT.
Dabar Estija planuoja nuo pat sienos kovoti už kiekvieną savo teritorijos kvadratinį centimetrą ir jau pirmąją invazijos dieną smogti Rusijai šimtus kilometrų už fronto linijos.
FT duomenimis, Estijos karinei žvalgybai ypač didelį susirūpinimą kelia galimi riboto masto veiksmai prieš taikinį netoli sienos, ypač daugiausia rusakalbių gyvenamoje Narvoje. Jei būtų siekiama užkariauti visą Estiją, Narvos užėmimas neturėtų didelės prasmės, tačiau, pareigūnų teigimu, tai galėtų tapti provokuojamu NATO ryžto išbandymu, kuriuo būtų siekiama suskaldyti Aljansą.
Pagal tokį scenarijų Rusija siektų sukelti abejonių dėl NATO sąjungininkių pasirengimo padėti Estijai, pateikdama ataką kaip jau įvykusį faktą.
Estija visgi tikisi, kad NATO sąjungininkės taip pat atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant naująją šalies gynybos strategiją ir padės atgrasyti nuo tokios atakos.
Ilgojo nuotolio ginklai
Estijai didinant išlaidas gynybai, kurios, oficialiais duomenimis, šiemet išaugs 42 proc. iki 2,4 mlrd. eurų, arba 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalis taip pat keičia įsigyjamos ginkluotės pobūdį.
Per pastaruosius metus Estija pasirašė sutartis dėl devynių JAV gamybos reaktyvinių salvinės ugnies sistemų HIMARS įsigijimo, įskaitant balistines raketas M57, galinčias pasiekti taikinius iki 300 kilometrų atstumu.
Šalis taip pat įsigyja devynias Pietų Korėjos salvinės raketų ugnies sistemas „Chunmoo“, kurių veikimo nuotolis taip pat siekia apie 300 kilometrų.
Baiminasi karo Ukrainoje pabaigos
Nepaisant Europoje didėjančio susirūpinimo dėl Rusijos agresijos, ypač dėl Kremliaus vykdomos hibridinės diversijų kampanijos, Estijos saugumo institucijos vis dar mano, kad šalis turi laiko pritaikyti savo gynybą prie naujų grėsmių ir atgrasyti kaimynę, pažymėjo FT.
Vis dėlto išlieka vienas didelis neapibrėžtumo veiksnys – Ukraina. Kol karas tęsiasi, Rusijos kariuomenė užsiėmusi kovomis Ukrainoje.
Tačiau jei būtų sudarytos paliaubos arba įsigaliotų ilgalaikė taika, NATO pareigūnai baiminasi, kad grėsmė Baltijos šalims taptų gerokai rimtesnė, nes prie sienos tuomet galėtų būti perdislokuota dešimtys tūkstančių kovose užgrūdintų Rusijos karių.
Be to, Rusija turėtų visu pajėgumu veikiančią milžinišką gynybos pramonę.
„Bijojome karo (Ukrainoje – ELTA), o dabar bijome karo pabaigos“, – britų laikraščiui atviravo vienas aukšto rango Estijos žvalgybos pareigūnas.