Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų laukia viena didžiausių pastarųjų metų pertvarkų: autonominio karo vadovybė, naujos kartos bazė, privačių technologijų kūrėjų įtraukimas į karo planavimą ir plati armijos vadų bei vidaus kultūros pertvarka.

Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas paskelbė šešias iniciatyvas, turinčias iš esmės pakeisti JAV armijos pasirengimą būsimiems konfliktams. Anot jo, šiuolaikinė karyba kinta sparčiau, nei Pentagonas spėja prie jos prisitaikyti.

„Jei norime užkirsti kelią karui ir jo išvengti, turime ruoštis jau dabar“, – sakė P.Hegsethas.

Svarbiausias pokytis – iki 2027 m. spalio planuojama įsteigti Autonominio karo vadovybę („Autonomous Warfare Command“).

[[ge:lrytas:lrytas:44380411]]

Ji koordinuotų bepiločių orlaivių, robotų ir kitų autonominių sistemų kūrimą bei naudojimą.

Pasak P.Hegsetho, mūšiai Ukrainoje parodė, kad pergalę lemia ne vienas konkretus dronas, o gebėjimas greitai prisitaikyti ir nuolat tobulinti technologijas. Karas su Iranu savo ruožtu tikrina JAV pajėgų galimybes apsiginti nuo masinių raketų ir bepiločių orlaivių atakų.

[[ge:lrytas:lrytas:44389235]][[ge:lrytas:lrytas:44389233]][[ge:lrytas:lrytas:44387823]][[ge:lrytas:lrytas:44387022]]

Atskira vadovybė suteiktų autonominiam karui daugiau svorio Pentagone ir galėtų paspartinti naujų sistemų diegimą.

Bet kartu atsirastų dar viena aukšto lygio vadovybės struktūra, nors pats P.Hegsethas žada mažinti vyresniųjų karininkų pareigybių skaičių.

O programa „Amerikos kadetų korpusas“ („America’s Corps of Cadets“) turėtų išplėsti karininkų rengimą civiliniuose universitetuose. Prie jos prisijungs Luizianos valstijos, „Liberty“, Taskigio ir Misisipės valstijos universitetai bei Hilsdeilio koledžas. Šiose mokymo įstaigose daugiau dėmesio bus skiriama karinei drausmei, JAV istorijai, konstitucijai ir lyderystei.

Pentagonas taip tikisi pritraukti daugiau būsimų karininkų ir labiau kontroliuoti jų pasirengimą dar prieš suteikiant karinį laipsnį. Programa atspindi ir P.Hegsetho siekį stiprinti tai, ką jis vadina kario dvasia ir tradicinėmis kariuomenės vertybėmis.

Bazės taps tvirtovėmis

Iniciatyva „Tvirtovė Amerika“ („FORTRESS America“) skirta sumažinti Jungtinių Valstijų kariuomenės priklausomybę nuo pažeidžiamų elektros tinklų, ryšių ir užsienio tiekėjų.

Didžiosios karinės bazės turėtų pačios gaminti elektrą, kad galėtų veikti per kibernetines atakas, sabotažą ar kitus sutrikimus.

Pentagonas taip pat ketina į JAV perkelti daugiau gynybos pramonei svarbių tiekimo grandinių – retųjų žemių elementų, specialiųjų metalų, puslaidininkių ir raketinio kuro gamybą.

[[ge:lrytas:lrytas:44390217]]

Numatoma kaupti didesnes šaudmenų, degalų, vaistų ir kitų būtinų priemonių atsargas, stiprinti apsaugą nuo dronų, užtikrinti patikimesnį palydovinį ryšį.

Karas su Iranu parodė, kad per ilgą konfliktą neužtenka turėti pažangių ginklų – ne mažiau svarbu gebėti juos gaminti, remontuoti ir greitai pakeisti. O JAV valstijos galės varžytis dėl teisės priimti Kitą didžiąją Amerikos bazę („Next Great American Base“).

Skelbiama, kad joje galėtų tarnauti 15–25 tūkst. karių. Bazę ketinama statyti nuo nulio. Ji turėtų nepriklausomą energijos tiekimą, autonominių sistemų ir pažangią oro gynybą.

P.Hegsethas taip pat pageidauja klasikinės architektūros ir, jo žodžiais, gražiai suprojektuotų viešųjų erdvių.

Projektas konkursą laimėjusiai valstijai suteiktų daug darbo vietų ir investicijų, bet jo vieta, kaina ir statybų terminai kol kas nežinomi.

Religijai – daugiau dėmesio

Tiesiogiai gynybos sekretoriui pavaldus Religinių reikalų biuras („Office of Religious Affairs“) turėtų atstovauti karo kapelionams ir užtikrinti, kad kariai galėtų savanoriškai gauti religinę bei dvasinę paramą.

Pentagonas tvirtina, kad niekas nebus verčiamas dalyvauti religinėje veikloje, o kuriam nors tikėjimui nebus teikiama pirmenybė. Savo teises esą išsaugos tiek tikintys, tiek jokios religijos neišpažįstantys kariai.

[[ge:lrytas:lrytas:44390215]]

P.Hegsetho teigimu, kariuomenės pasirengimas apima ne tik fizinį pajėgumą ir mokėjimą naudotis ginklais, bet ir moralinį bei dvasinį atsparumą.

Įtrauks technologijų lyderius

Per 120 dienų truksiantį „Meridiano projektą“ („Project Meridian“) bus mėginama nustatyti, kokių technologijų Jungtinėms Valstijoms reikės norint išsaugoti karinį pranašumą.

Projektui vadovaus kosmoso ir palydovinių technologijų verslininkas Elonas Muskas, gynybos technologijų bendrovės „Anduril“ įkūrėjas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas. Darbą koordinuos Pentagono technologijų vadovas Emilis Michaelis.

Grupė nagrinės įvairius ateities karo scenarijus – nuo operacijų po žeme iki veiklos erdvėje tarp Žemės ir Mėnulio. Galiausiai bus paskelbta vieša ataskaita ir įslaptintas jos priedas.

Šiuo projektu Pentagonas mėgina į ilgalaikį karinį planavimą tiesiogiai įtraukti privataus sektoriaus technologijų kūrėjus. Tai gali paspartinti naujovių pritaikymą, bet kartu kelia klausimų dėl galimų interesų konfliktų ir privačių bendrovių įtakos valstybės prioritetams.

P.Hegsetho teigimu, „Meridiano projektas“ bus geriausių Amerikos protų vadovaujama iniciatyva karybos ateičiai tirti: nustatyti sritis, kuriose JAV turi pasiekti pranašumą, bei pajėgumus, kuriuos būtina įvaldyti.

Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžioje E.Muskas vadovavo Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE) – JAV prezidento sumanytai programai, pagal kurią vyriausybinėse agentūrose buvo gerokai mažinamos išlaidos ir naikinamos darbo vietos.

[[ge:lrytas:lrytas:44390214]]

Statistika – prieštaringa

P.Hegsethas taip pat paskelbė 20 proc. apkarpysiantis generolams ir admirolams skirtų pareigybių skaičių. Tai dvigubai daugiau, nei buvo numatyta anksčiau.

„Žiniasklaida tai vadina valymu. Aš tai vadinu atskaitomybe, kurios seniai reikėjo“, – sakė P.Hegsethas.

Praėjusių metų pradžioje į Baltuosius rūmus grįžęs D.Trumpas pernai vasarį be paaiškinimo atleido Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką Charlesą Browną. Tarp kitų pasitraukti priverstų aukšto rango karininkų buvo sausumos pajėgų, karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos, taip pat Nacionalinės saugumo agentūros vadovai, NATO tarnavęs karinio jūrų laivyno admirolas ir 3 aukščiausio rango kariuomenės teisininkai.

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas taip pat, įpusėjęs savo ketverių metų kadenciją, nepateikdamas paaiškinimo paskelbė išeinantis į pensiją, o JAV Pietų vadavietės vadovas pasitraukė praėjus vos metams nuo kadencijos pradžios.

P.Hegsethas tvirtino, kad prezidentas tiesiog renkasi tokius vadovus, kokių nori. Bet demokratų senatorius Markas Kelly, buvęs JAV karinio jūrų laivyno kovinis pilotas ir NASA astronautas, kritikavo gynybos sekretorių: „Jis pašalina visą puikių kariuomenės vadų kartą, o padariniams ištaisyti prireiks dar vienos kartos.“

Tiesa, 2025 m. gegužės pabaigoje, kai P.Hegsethas nurodė smarkiai sumažinti JAV kariuomenės aukščiausios vadovybės gretas, aktyviojoje tarnyboje buvo 831 generolas ir admirolas.

O naujausi Pentagono duomenys rodo, kad 2026 m. liepos pabaigoje aukščiausio rango karininkų atsirado daugiau – iš viso 851.

[[ge:lrytas:lrytas:44390213]]

Esmė – kovinė parengtis

Kalbėdamas apie griežtesnius reikalavimus kariams P.Hegsethas leido suprasti, jog etatų mažinimas nukreiptas prieš karininkus, kurie nepalaiko jo pastangų užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos daugiausia dėmesio skirtų pasirengimui kariauti, o ne ankstesnių Baltųjų rūmų administracijų vykdytai kairuoliškai įvairovės, lygybės ir įtraukties, vadinamajai „woke“, politikai.

„Mes jau nebe „woke“ departamentas ir nebe silpnųjų departamentas. Paprastai tariant, jokių storulių, jokių translyčių, barzdočių, jokių keistuolių, jokių skystablauzdžių, jokių radikalų. Tik kariai – tvirti, pasirengę ir atsidavę kariai“, – sakė P.Hegsethas.

D.Trumpo administracijai nuolat oponuojančio Kalifornijos gubernatoriaus demokrato Gavino Newsomo spaudos tarnyba į tai atsakė socialiniame tinkle „X“ – paskelbė Jungtinių Valstijų prezidento ir barzdą nešiojančio viceprezidento J.D.Vance’o nuotrauką su prierašu: „Girdėjote, ką žmogus pasakė? Jokių barzdočių ir keistuolių.“

Pentagonas keičia akademijų kryptį

P.Hegsethas taip pat ketina karinėse aukštosiose mokyklose nebesuteikti civiliams dėstytojams neterminuotų akademinių pareigų. Šiose įstaigose dėsto ir karininkai, ir civiliai: pavyzdžiui, Vest Pointo akademijoje civiliai sudaro apie ketvirtadalį dėstytojų, o Karinių jūrų pajėgų akademijoje jų yra maždaug tiek pat, kiek kariškių.

P.Hegsetho teigimu, neterminuotos pareigos skatina akademinį sąstingį, dėstytojų pasyvumą, trukdo prisitaikyti prie kariuomenės poreikių, o studijų programos nutolsta nuo karių rengimo misijos ir ima atspindėti nuolatinį darbą gavusių akademikų mokslinių tyrimų prioritetus: „Siekiu pašalinti struktūrinius mechanizmus, dėl kurių civilinio akademinio pasaulio normos susilpnino mūsų dėmesį kovinei galiai.“

Karinės akademijos stengiasi suderinti dvejopą vaidmenį – būti ir karininkus rengiančiomis institucijomis, ir akredituotais, aukštus akademinius reikalavimus keliančiais universitetais.

Tačiau P.Hegsethas siekia plataus masto pokyčių teigdamas, kad armijos švietimo sistema yra ideologiškai šališka.

Jam pradėjus vadovauti Gynybos departamentui iš karo mokyklų bibliotekų išimta beveik 400 knygų apie rasizmą, pilietines teises, feminizmą, lytinę tapatybę ir kitas su įvairove susijusias temas.

Pentagonas taip pat nutraukė kariškių magistrantūros studijas, stažuotes ir kvalifikacijos programas Harvarde, Prinstone bei kituose universitetuose ir uždraudė kariuomenėje mokymus apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

JAV kariuomenėje – dideli pokyčiai