Pasak jo, bendri Rusijos nuostoliai kare yra šešis kartus didesni nei Ukrainos.
„Jei skaičiuotume tik žuvusiuosius, šis skaičius siekia iki 11 kartų“, – pridūrė generolas.
Nei Rusija, nei Ukraina oficialiai neskelbia žuvusių karių skaičiaus. Ukrainos kariuomenė teigia, kad 2026 m. rugsėjį Rusijos pajėgoms padarė rekordiškai didelių nuostolių, tačiau šio teiginio nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
Atsakė, kuria linkme juda karas Ukrainoje: neatrodo, kad susitikimai Niujorke galėtų tai pakeisti
Jungtinės Karalystės žvalgybos vadovai apskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Ukrainoje žuvo apie pusė milijono Rusijos karių.
Tuo metu JAV įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) mano, kad iki 2026 m. birželio Ukraina galėjo netekti iki 150 tūkst. žuvusių karių.
Susiję straipsniai
O. Syrskio teigimu, dabartinę aklavietę fronte lemia ne tik šis nuostolių skirtumas, bet ir technologinė pažanga bei Ukrainos strategija: ji puola silpnąsias Rusijos gynybos linijų vietas, o kitose fronto atkarpose stabdo priešo veržimąsi.
Generolas nurodė, kad per pirmuosius šešis 2026 m. mėnesius Rusijai pavyko užimti vos 61 kvadratinį kilometrą teritorijos. „Tai rodo, kad fronto linija stabilizavosi“, – sakė jis.
Vis dėlto O. Syrskis pabrėžė, kad Ukraina kariauja su gerokai galingesne kariuomene. Jo teigimu, 2025 m. Rusijos naudai orlaivių ir aviacinių bombų santykis buvo 18:1, o Rusija turėjo pustrečio karto daugiau artilerijos pabūklų ir sviedinių nei Ukraina.
Be to, anot generolo, Rusija turi keturis milijonus karinį pasirengimą turinčių vyrų, kuriuos gali mobilizuoti, todėl jos pajėgos gali pasinaudoti galimybėmis pralaužti Ukrainos gynybą.
O. Syrskis taip pat teigė, kad Ukraina vis dar susiduria su aprūpinimo problemomis. Pasak jo, buvęs gynybos ministras Mychailas Fedorovas prioritetą teikė dronams, tačiau nepakankamai dėmesio skyrė kitoms fronte reikalingoms priemonėms, pavyzdžiui, nepilotuojamoms antžeminėms transporto priemonėms, pikapams ir motociklams.
Generolo teigimu, kariuomenė gaudavo tik pusę jai reikalingo dronų kiekio.
Jis nesutiko ir su kritikų teiginiais, kad nėra tinkamas vadovauti technologiškai pažangioms Ukrainos pajėgoms. Pasak O. Syrskio, jam vadovaujant dronai pradėti naudoti precedento neturinčiu mastu, įskaitant smūgius daugiau nei 2 tūkst. kilometrų už priešo linijų.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina buvo pirmoji šalis, sukūrusi atskirą kariuomenės rūšį – Nepilotuojamųjų sistemų pajėgas. Generolo teigimu, dronai šiuo metu lemia 80 proc. Rusijos nuostolių.
Tačiau jo vadovavimo laikotarpiu Ukrainos kariai chaotiškai traukėsi iš Avdijivkos ir Vuhledaro miestų bei teritorijų aplink Pokrovską. Anksčiau BBC kalbinti kariai skundėsi, kad jiems buvo įsakyta bet kokia kaina išlaikyti pozicijas, net kai Rusijos pajėgos juos beveik apsupdavo.
Generolas neneigė, kad tokių situacijų fronte pasitaiko.
BBC O. Syrskis šiuos komentarus išsakė išskirtiniame interviu – pirmą kartą po atleidimo iš pareigų.
Jis Ukrainos kariuomenės vadu buvo paskirtas 2024 m, išgarsėjo vadovaudamas Kyjivo gynybai Rusijos plataus masto invazijos pradžioje ir 2022 m. rudenį surengtam sėkmingam kontrpuolimui į rytus nuo Charkivo.
2026 m. vasarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido O. Syrskį, kilus nesutarimams su tuomečiu gynybos ministru M. Fedorovu.
Šis kaltino kariuomenės vadovybę trukdant jo iniciatyvoms ir nepakankamai prisitaikant prie besikeičiančio karo pobūdžio. O. Syrskis savo ruožtu teigė, kad ministras, pirkdamas ginkluotę ir aprūpinimo priemones, neatsižvelgė į kariuomenės poreikius.