Pastarosiomis dienomis D. Trumpas pranešė apie dyzelino sandorį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pareikalavo, kad Ukraina išsirinktų naują prezidentą, ir paskelbė apie esą sudarytas energetikos paliaubas, kurias Maskva beveik iš karto pažeidė.
Dėl šių įvykių Ukraina piktinasi, JAV sąjungininkai nerimauja, o Respublikonų partijoje vis labiau nesutariama dėl D. Trumpo užsienio politikos artėjant kadencijos vidurio rinkimams.
„Tai rimta problema, ir mes padarysime viską, ką galime, kad ją išspręstume“, – pareiškė respublikonų kongresmenas Brianas Fitzpatrickas.
D. Trumpas neigia nutraukęs žvalgybos duomenų teikimą Ukrainai: „Mes jiems padedame“
Jo teigimu, Kongresas imsis veiksmų, jei paaiškės, kad JAV vyriausybė iš tiesų apribojo Ukrainos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ arba sumažino šios sistemos veikimo greitį.
„Jei pradėsime „gesinti“ Ukrainą, tai turės pasekmių. Prisiminkite mano žodžius“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
Kalbėdamas apie galimas pasekmes, B. Fitzpatrickas teigė, kad Kongresas galėtų sustabdyti finansavimą visoms federalinėms institucijoms, atsakingoms už tokius veiksmus.
Baltieji rūmai savo pareiškime pažymėjo, kad „prezidentas ir jo komanda tebėra įsipareigoję konstruktyviai prisidėti prie Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo, o jis išlieka optimistiškai nusiteikęs ir tiki, kad galiausiai pavyks sudaryti taikos susitarimą“.
Pasak aukšto rango Europos ir Ukrainos pareigūnų, Ukrainos sunkumai naudojantis palydoviniais terminalais prasidėjo po JAV perspėjimų, kad D. Trumpas gali nutraukti žvalgybos informacijos teikimą arba ginklų pardavimą Kyjivui.
Tačiau JAV pareigūnai neigia, kad tokie grasinimai apskritai buvo išsakyti, rašo „The Wall Street Journal“.
Ukrainos pareigūnai ir Europos sąjungininkai dabar piktinasi D. Trumpu ir teigia, kad jis netinkamai vertina taikos derybas. Jų nuomone, vienintelis būdas užbaigti karą – didinti spaudimą Maskvai, o ne Kyjivui.
Teigiama, kad V. Putinas bet kokią JAV suteiktą ekonominę paramą panaudotų Rusijos kariniam biudžetui papildyti ir karui pratęsti.
Įtampos ištakos – Niujorke
Rugsėjo viduryje V. Zelenskis atvyko į JAV dalyvauti JT viršūnių susitikime, įsitikinęs, kad aplinkybės jam palankios.
Ukraina buvo sustabdžiusi Rusijos puolimą fronte, o V. Zelenskis jau buvo surengęs kelis teigiamai įvertintus susitikimus su D. Trumpu, įskaitant draugišką susitikimą per liepą vykusį NATO viršūnių susitikimą.
Tačiau per susitikimą Niujorke D. Trumpas ėmė griežtai klausinėti V. Zelenskio, kodėl Ukraina atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Atakos tokiai infrastruktūrai yra svarbi Ukrainos strategijos dalis – smogti Maskvai ten, kur jai skaudžiausia, t. y. į jos finansus, siekiant atimti iš Rusijos pajamas, naudojamas karui finansuoti.
Energetikos ekspertai iš esmės sutaria, kad energijos kainų augimą daugiausia lemia konfliktas Irane.
Tačiau, analitikų vertinimu, sėkminga Ukrainos dronų atakų kampanija prieš Rusiją sutrikdė 40–50 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Pranešama, kad po D. Trumpo susitikimo su V. Zelenskiu Niujorke JAV jau maždaug šešis kartus prašė Ukrainos nutraukti tokius smūgius.
Ukrainos pareigūnai savo ruožtu pareiškė, kad sutiktų su bet kokiomis energetikos paliaubomis su Rusija, tačiau Maskva jų atsisakė. Todėl Kyjivas savo veiksmų nenutraukė.
Kaip rašo JAV žiniasklaida, per mėnesį po susitikimo Niujorke D. Trumpas tapo vis labiau nusivylęs V. Zelenskiu, o Ukrainos smūgiai tęsėsi.
D. Trumpas buvo suirzęs, kad Ukraina naudoja amerikiečių išteklius Rusijos energetikos eksporto infrastruktūrai atakuoti. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, jo nuomone, tokie smūgiai galėtų pakenkti ir JAV vartotojams.
Skandalingas susitikimas Majamyje
Spalio pradžioje aukšto rango Ukrainos ir Europos pareigūnai atvyko į Majamį susitikti su dviem pagrindiniais D. Trumpo patarėjais ir pabandyti atgaivinti taikos derybas.
Žurnalistų teigimu, spalio 9 d. vykusiam pokalbiui vadovavo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Susitikimo tikslas buvo parengti naujus karo užbaigimo pasiūlymus, kurie būtų priimtini tiek Rusijai, tiek Ukrainai.
Tačiau susitikimo metu J. Kushneris ir S. Witkoffas pareiškė, kad prezidentas svarsto galimybę sudaryti dyzelino sandorį su Rusija. Ukrainos ir Europos pareigūnai buvo šokiruoti.
Per šešias valandas trukusias derybas J. Kushneris ir S. Witkoffas spaudė ukrainiečius bei europiečius parengti naują pasiūlymų paketą Rusijai, siekiant užbaigti karą.
Tą pačią dieną D. Trumpas 90 minučių telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Baigęs pokalbį, jis netrukus paskelbė apie dyzelino sandorį. Po šio pareiškimo keli supykę respublikonai Kongrese paskambino į Baltuosius rūmus.
Jų teigimu, šis sandoris reikštų Rusijos pergalę be jokių nuolaidų iš Maskvos pusės.
„The Wall Street Journal“ apibendrino, kad sandoris prieštarauja 2022 m. įstatymui, draudžiančiam JAV importuoti Rusijos energetikos išteklius prieš tai nepasikonsultavus su Kongresu.