Kaip pažymi „The Economist“, siūlomas planas numato ekonominę naudą abiem pusėms, tačiau Rusijai ir Ukrainai siūlomos sąlygos gerokai skiriasi.
Pasak leidinio, plane numatyta galimybė Rusijai sudaryti verslo sandorius su JAV bendrovėmis, sušvelninti jai taikomas sankcijas ir laipsniškai atkurti politinius santykius su Vakarais.
Tarp siūlymų taip pat yra galimybė atnaujinti rusiškų dujų tiekimą Europai ir vėl pradėti eksploatuoti dujotiekį „Nord Stream“.
Neabejoja, kad derybos neįmanomos, kol V. Putinas valdžioje: karas sužlugdė Rusijos užmojus
Toks pasiūlymas prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Pagal ES priimtą reglamentą, rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas turi būti nutrauktas nuo 2027 m. sausio, o dujotiekiais tiekiamų dujų importas – nuo 2027 m. rudens.
Vienas Ukrainos pareigūnas „The Economist“ teigė, kad kai kuriems taikos derybų dalyviams ekonominiai interesai gali būti svarbesni už ilgalaikės taikos užtikrinimą.
Susiję straipsniai
Ukrainos derybininkai nerimauja, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai sudarys pelningus sandorius su Rusija dar prieš Ukrainai susitarus dėl karo pabaigos sąlygų ir saugumo garantijų.
„Jų požiūriu, kam laukti ir gaišti laiką? Laikas – pinigai“, – sakė Ukrainos pareigūnas. Pasak „The Economist“, Kyjivas vis dar neturi išsamios informacijos apie naujausių amerikiečių pasiūlymų turinį.
Ar V. Putinas sutiks?
Pasak Rusijos nepriklausomo leidinio „Agentstvo“, šie pasiūlymai iš dalies sutampa su šaltinio, susipažinusio su derybų eiga, anksčiau apibūdintu galimu susitarimo variantu.
Jis tikino, kad vienas iš galimų kompromisų galėtų būti Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donbaso ir šių teritorijų pavertimas demilitarizuota zona, panašia į Korėjos pusiasalyje esančią demilitarizuotą zoną.
Mainais Ukraina gautų saugumo garantijas, grindžiamas NATO sutarties 5-ojo straipsnio principu, tačiau netaptų Aljanso nare ir negautų pažado ateityje į jį įstoti.
„Atrodo, kad su tuo V. Putinas galėtų sutikti. Iš esmės tai jam naudinga“, – tvirtino naujienų agentūros pašnekovas.
Vis dėlto „The Economist“ mano, kad Rusija greičiausiai vilkins derybas ir kartu sieks sankcijų sušvelninimo.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neparodė jokio pasirengimo kompromisams. „Bet kuriuo atveju įvykdysime savo uždavinius ir pasieksime visus specialiosios karinės operacijos tikslus“, – pareiškė jis.
JAV – Rusijos informacinės operacijos auka
Pasak „The Economist“ šaltinio JAV vyriausybėje, naujausiais savo veiksmais D. Trumpas nesiekia priversti Ukrainos kapituliuoti – pats jis tapo sėkmingos Rusijos informacinės operacijos auka.
Leidinyje pabrėžiama, kad specialieji JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris klaidingai mano, jog V. Putino motyvai yra ekonominiai ir teritoriniai, o ne nacionalistiniai.
Dėl šios priežasties JAV pasiuntiniai tampa pažeidžiami Rusijos manipuliacijų.
Žurnalistų teigimu, Vašingtono sprendimas apriboti „Starlink“ paslaugas Ukrainoje galėjo atrodyti kaip diplomatinis perspėjimas, tačiau Ukraina pajuto šio sprendimo pasekmes mūšio lauke.
V. Putinui tai tapo sėkmingo dviejų savaičių laikotarpio kulminacija: D. Trumpas sudarė susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo, be to, atidėjo naujų sankcijų Rusijai įvedimą pagal Lindsey Grahamo įstatymo projektą.
Leidinyje taip pat rašoma, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimai, kuriais jis kritikavo JAV prezidentą dėl, jo vertinimu, silpnų sprendimų, tikriausiai buvo grindžiami prielaida, jog galimas respublikonų pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose susilpnintų D. Trumpo pozicijas.
Tačiau, kaip „The Economist“ sakė vienas JAV Kongreso narys, ši prielaida gali būti klaidinga: jei demokratai atgautų Kongreso kontrolę ir pradėtų aktyviau tirti D. Trumpo veiklą, jis galėtų reaguoti dar agresyviau.