Pačios keisčiausios Kalėdų tradicijos: pabaisos, išmatos, greitas maistas (nuotraukos)

2010 m. gruodžio 23 d. 21:10
lrytas.lt
Senosios lietuvių tradicijos moko Kūčių vakarą traukti iš po staltiesės šiaudą, naktį eiti į tvartą klausytis kalbančių gyvulių ir panašių papročių. Tačiau kitose šalyse laikomasi visai kitokių tradicijų, kurias pavadinti šventinėmis, lietuvio akiai, gali būti sunku.
Daugiau nuotraukų (1)
Austrija: vaikus gąsdina piktasis Krampas. Jeigu manote, kad patekti į juodąjį Kalėdų Senelio sąrašą yra blogiausia, kas gali nutikti per šventes, tuomet tikriausiai niekuomet negirdėjote apie Krampo naktį.
Krampas – tai piktasis Kalėdų Senelio brolis dvynys, kuris muša ir kitaip baudžia blogai besielgiančius vaikus. Gruodžio 6-ąją vyrai apsirengia kaip įmanoma baisesniais kostiumais ir grūmodami pasigriebtais pagaliais laksto po miestų gatves. Tokia tradicija labiausiai paplitusi Austrijoje, tačiau Krampo naktis švenčiama ir Vengrijopje bei Slovėnijoje.
Ispanija: tuštintis galima ir prakartėleje. Artėjant Kalėdoms, Ispanijoje graibstomos statulėlės „El Caganer“ (isp. nusmauktomis kelnėmis). Katalonų kalba tai reiškia nusmauktomis kelnėmis (arba pakeltu sijonu) pritūpusį asmuo, atliekantį gamtinius reikalus.
Svarbiausias tokios statulėlės atributas – po nuoga besituštinančiojo sėdyne susiraitęs didelis išmatų kalnas. „El Caganer“ neretai išvysi net prakartėlėje – greta Juozapo, Marijos ir Jėzaus figūrėlių.
Tokių statulėlių tradicija Ispanijoje gyvuoja nuo XVII amžiaus. O šiais laikais kūrybingi ispanai tokiu būdu pasišaipo net iš įtakingiausių pasaulio lyderių.
Čekija: merginos ateitį parodo batas. Čekijoje netekėjusios merginos Kūčių vakarą mėgina sužinoti, kaip ateinančiais metais pakryps jų meilės reikalai.
Čekės atsistoja nugara apie porą metrų nuo durų ir per petį švysteli savo batą. Jeigu jis nukrenta priekiu į duris, vadinasi mergina kitais metais ištekės ir paliks dabartinius namus. O jeigu batas nukrenta kulnu į duris – kitais metais teks toliau vienišauti.
Norvegija: nuo raganų reikia slėpti namų šluotas. Vos baigę prieš šventes tvarkytis namus norvegai kaipmat suslepia visas šluotas. Mat sena legenda sako, kad Kūčių vakarą į namus gali atskristi ragana arba piktoji dvasia ir ieškoti šluotos, ant kurios galėtų skraidyti.
Be to, norėdami nubaidyti raganas ir piktąsias dvasias vyrai lauke šautuvu iššauną šūvį.
Japonija: Kalėdų pietums geriausias greitasis maistas. Krikščioniškose šalyse įprasta prieš Kalėdas šturmuoti maisto prekių parduotuves, o vėliau dar gerą pusdienį sukiotis virtuvėje, ruošiant šventinio stalo skanėstus. Tuo tarpu Japonijoje daugybė žmonių Kalėdoms eina į greitojo maisto restoraną KFC - šventiniams pietums netgi įprasta rezervuotis staliuką!
Japonijoje dauguma žmonių yra budistai arba šintoistai, tačiau mielai sugeria kitų religijų, ypač krikščionybės, elementus.
Venesuela: į mišias bažnyčioje – riedučiais. Savaitę iki Kūčių venesueliečiams įprasta lankytis ankstaus ryto mišiose. Neįprasta tai, kaip žmonės nuvyksta į bažnyčią – riedučiais. Kad tokia tradicija nesukeltų didelių nepatogumų, sostinėje Karakase iki 8 val. ryto draudžiamas automobilių eismas.
Pramoga ir vaikams – jie prie savo kojos pirštelio pririša gumą, kurios antrąjį galą pro langą nuleidžia žemyn į gatvę. Kai riedutininkas važiuoja pro šalį, jis timpteli kybančią gumą.
Ukraina: voras Kalėdų eglėje neša laimę. Sena ukrainiečių legenda pasakoja apie neturtingą našlę, kuri neturėjo žaislų Kalėdų eglei puošti. Tačiau vieną rytą ji liko maloniai nustebinta, kai pamatė, kad voras ant jos namuose esančios eglės nurezgė gražų tinklą. Dabar ukrainiečiai greta įprastų eglės papuošimų slepia ir dirbtinį voriuką. Tam, kas jį ras, kitais metais žadama didelė laimė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.