Čeliabinsko apskrityje gyvenanti Julija Beliajeva dabar negali ramiai žiūrėti į prieš dvylika metų darytą nuotrauką, kurioje užfiksuotas į antklodę susuptas kūdikis. Fotografija padaryta tą dieną, kai Julija su naujagime išleistos iš gimdymo namų.
Po daugiau nei dešimtmečio paaiškėjo, kad J.Beliajeva lemtingąją dieną namo grįžo ne su savo vaiku. Julijos ir penkiolika minučių anksčiau negu ji pagimdžiusios moters kūdikiai per klaidą buvo sukeisti – supainiotos jų apyrankės.
Lemtinga kova dėl alimentų
Tokią netikėtą žinią J.Beliajeva išsiaiškino po praėjusį vasarį įvykusių skyrybų su sutuoktiniu. Šis atsisakė mokėti alimentus už dvylikametės Irinos išlaikymą, tikindamas, kad ji yra ne jo duktė. Esą į jį visiškai nepanašios mergaitės išvaizda jam visada kėlė į tarimų, bet jis tylėjęs.
Iš tiesų tamsaus gymio, juodaplaukė Irina visiškai nepanaši nei į J.Beliajevą, nei į buvusį jos sutuoktinį.
Tačiau nusileisti neketinusi rusė buvusį vyrą dėl alimentų padavė į teismą, kuriame ketino įrodyti jo tėvystę.
Kai buvusiems sutuoktiniams buvo atlikti visi DNR testai, jie išgirdo šokiruojančius rezultatus – nė vienas jų neturi biologinių ryšių su 12-mete Irina.
„Iš pradžių maniau, kad tai pokštas. Po to negalėjau nustoti verkti. Aukštyn kojomis apvirto visas mano pasaulis.
Nerimavau dėl to, ką pasakys Irina. Galvojau apie savo tikrąją dukterį. Gal ji apleista? Atsidūrė vaikų namuose? O gal prašo išmaldos gatvėje?
Man atrodė, kad apie tokius dalykus pasakojama tik per televizorių. Kaip taip gali nutikti gyvenime?” – išgyvenimais dalijosi J.Beliajeva.
Ką patarti buvusiai sutuoktinių porai, nežinojo ir teisėja.
Ji patikino taip pat apie tokius atvejus girdėjusi tik per televiziją.
Duktė gyveno netoliese
J.Beliajeva netruko įtarti, kas nutiko 1998 metų gruodžio 17-ąją, kai ji susilaukė dukters. Tuo pat metu gimdykloje su ja gimdė dar viena moteris.
„Ji gulėjo ant stalo prie lango, o aš greta ant kito gimdymo stalo. Iki šiol pamenu, kaip gydytoja tos moters paklausė: „Jūsų vyras totoris?” Ji atsakė: „Taip” (iš tiesų jis tadžikas. – Red.)”, – prisiminė J.Beliajeva, kurios išauginta Irina irgi yra tamsaus gymio.
Moteris kreipėsi į pareigūnus prašydama nubausti gimdymo namų darbuotojus ir surasti jos tikrąjį vaiką. Ji pati išgyveno tikrą pragarą. Ją apėmė depresija, kankino mintys, kaip į viską reaguos Irina
Maždaug po trijų mėnesių tyrėjai netoli J.Beliajevos namų esančiame kaime surado jos tikrąją dukterį. 12 metų Anią išaugino Naimatas Iskanderovas, kuris buvo vedęs rusę, 1988-aisiais gimdžiusią kartu su J.Beliajeva.
Pora 2006 metais išsiskyrė, o mergaitę su dar keturiomis dukterimis ėmėsi auginti Naimatas.
Tik išvydusi Anios nuotrauką Julija iš karto suprato, kad tai jos vaikas.
Motina ir duktė labai panašios. Tačiau N.Iskanderovas, iš bylos tyrėjų lūpų išgirdęs kraupią istoriją, nenorėjo ja tikėti. Jis buvo įsitikinęs, kad Ania – jo duktė.
„Man niekada nebuvo kilę jokio įtarimo, kad ji – ne mano duktė. Anios motina rusė, aš – tadžikas.
Iš pradžių istorija nepatikėjau. Po to nenorėjau, kad vaikams būtų suduotas antras smūgis po įvykusių skyrybų.
Tačiau pamatęs Irinos nuotrauką išvydau joje save ir savo antrąją dukterį”, – su stipriu akcentu kalbėjo N.Iskanderovas.
Įtampą kelia skirtumai
Praėjus porai dienų po pokalbio su tyrėjais vyras vis dėlto paskambino J.Beliajevai ir atėjo į susitikimą su ja nešinas gėlių puokšte.
Taip N.Iskanderovas norėjo atsidėkoti nepažįstamai moteriai, kad ji šitiek metų rūpinosi jo biologine dukterimi.
Per pirmąjį susitikimą jie keletą valandų verkė žiūrėdami į dukterų nuotraukas.
Dabar dvi šeimos susitinka nuolat, tačiau tėvai pripažįsta, kad tarp jų yra nesutarimų.
„Sunku. Viena šeima yra krikščionys, kita – musulmonai. Mūsų tradicijos skirtingos. Labiausiai baiminuosi, kad mano auginta duktė pradės vaikščioti į barus, nustos melstis ir dirbti. Bijau, kad ji praras savo religiją”, – kalbėjo savo vaikus kaip uolius musulmonus auginęs N.Iskanderovas.
Julija taip pat pripažino, kad tarp suaugusiųjų kartais kyla įtampa. N.Iskanderovas nemėgsta kai kurių dalykų jos šeimoje, J.Beliajeva – jo namuose.
„Mes abu įpratę prie buvusio gyvenimo. Dabar tai – košmaras”, – sakė J.Beliajeva.
Labiau nei bet ko moteris bijo, kad ją paliks ir Irina, ir Ania. Rusei neramu, kad jos išauginta mergaitė dabar nori daugiau laiko praleisti su tikruoju tėvu, o jos biologinė duktė – tarsi svetima.
„Bandau Aniai rodyti motinišką meilę, bet ji jos nepriima. Ania buvo auginama kitaip, ji nepratusi prie švelnumo. Mes iš tiesų nelabai viena kitą suprantame. Skaudu, kai duktė žiūri į tave kaip į nepažįstamąją”, – prisipažino J.Beliajeva.
Mergaitės tapo draugėmis
Abi šeimos už patirtą moralinę žalą iš Kopeisko gimdymo namų siekia prisiteisti po penkis milijonus rublių (maždaug 405 tūkstančius litų).
Ligoninės vadovai viešai apgailestauja dėl tokios klaidos, tačiau tikina negalėsiantys sumokėti tokių pinigų.
Prokurorai taip pat svarsto galimybę ligoninės personalui iškelti baudžiamąją bylą, tačiau greičiausiai to nebus padaryta.
Mat po incidento praėjo daug metų.
Kaip šeimos susidoros su joms tekusiu iššūkiu, parodys laikas. Bet bent jau kol kas jos nežino, kaip gyventi toliau.
J.Beliajeva, be Irinos, su kitu vyru auginanti dar du vaikus, yra sakiusi, kad norėtų pasiimti Anią gyventi pas save.
Jiems su vyru auginti mergaitę užtektų ir lėšų, ir vietos namuose.
Tačiau Naimatas neketina atiduoti vaiko, kurį tiek metų augino kaip savo.
Svarbus ir dvylikamečių žodis. Artimomis draugėmis tapusios Irina ir Ania tikina neketinančios keistis tėvais.
Tačiau abi mergaitės dabar ypač džiaugiasi suradusios viena kitą.
„Iš pradžių mes buvome šiek tiek drovios, tačiau dabar tapome geriausiomis draugėmis”, – tikino Irina.
„Man patiktų, jei visi gyventume viename dideliame name”, – antrino Ania.
Vis dėlto apvirtus gyvenimui aukštyn kojomis, moksleivės patiria nemažai baimės.
„Nė vienas vaikas nenori palikti savo namų.
Irina nuolat man sako: „Mama, prašau, neatiduok manęs.” Aš ją guodžiu sakydama: „Niekada nesielgsiu prieš tavo valią. Niekas nepasikeitė. Aš vis dar tavo mama”, – pasakojo J.Beliajeva.