Jau 26 metus atokioje kalnuotoje Sibiro vietovėje moteris gyvena visiškai viena. Ji vienintelė likusi gyva Lykovų šeimos narė. Šeimos galva Karpas Lykovas nuo pasaulio nusprendė atsiskirti 1936 m., kad pasislėptų nuo Josifo Stalino represijų.
Apie Lykovų gyvenamąją vietą niekas nežinojo iki 1978-ųjų, kai šeimos sodybą iš oro pastebėjo sovietų geologai.
Aplankę savanorius tremtinius, mokslininkai ten aptiko 4 K.Lykovo vaikus – brolius 45 metų Savviną ir 36 metų Dmitrijų bei seseris 42 metų Nataliją ir 34 metų Agafiją. Jų motina mirė 1961 m.
Agafijos broliai ir seserys ilgai negyveno. Jie visi mirė praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Dabar vieninteliai senolės draugai – dvi ožkos, ožys, aštuonios katės, gaidys, vištos ir šuo vardu Taiga.
Visą gyvenimą atskirtyje praleidusi Agafija teigia pavargusi nuo vienatvės. Jos vargana lūšna – už šimtų kilometrų nuo artimiausio kaimo.
1943, 1944 ar 1945 metais gimusi moteris niekada nelankė mokyklos, tačiau rašyti išmoko. Laiške , skirtame laikraščiui „Krasnojarskyj rabočyj“, ji skundėsi, kad gyventi vienai darosi vis sunkiau.
„Mano didelė krosnis stovi šalta, nėra nė laiko, nė malkų jai pakurti. Pajėgiu naudotis tik maža geležine virykle. Vasarą gyvenau lauke. Kai mano šeima buvo gyva, darbo užtekdavo visiems. Krosnis visada būdavo iškūrenta. Mes gamindavome valgį. Melsdavomės kartu, o išėję dirbti laukan kiekvienas sau tyliai kartodavome maldas. Mes melsdavomės per laisvadienius. O dabar viską turiu daryti viena – ir melstis, ir prižiūrėti ūkį“, – virkavo moteris.
Ji taip pat pasakojo, kaip pernai vasarą patvinus upei vos nenukentėjo jos bulvių derlius. Senutei neliko kitos išeities, kaip tik artinantis vandeniui nusikasti bulves.
„Esu vieniša, man daug metų, mano sveikata bloga, pradedu sirgti. Ant mano dešinės krūties yra gumbas, mano jėgos senka.
Man reikia žmogaus, padėjėjo. Manau, kad pasaulyje yra gerų žmonių, nes jų buvo visada. Su ašaromis maldauju jūsų, Kristaus vardu, nepalikite manęs vienos ir pasigailėkite našlaitės, kuriai reikia pagalbos. Juk kažkur čia turi būti krikščionių“, – prašė ji.
Tiesa, Rusijos pareigūnai nėra visiškai apleidę Agafijos – ją aplanko kartą per metus. Kad pas ją nuvažiuotų, pareigūnams reikia dvi dienas plaukti upėmis, o paskui dar paėjėti pėsčiomis.
Daugiau nuotraukų iš Agafijos gyvenimo rasite čia ir čia.
Parengė Eglė Buitkienė
