Šventojo Gralio taurė, iš kurios Jėzus Kristus dalijosi vyną su apaštalais Paskutinės vakarienės metu, yra Ispanijoje – ne Valensijoje, Genujoje ar Niujorke, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Tokia žinia apskriejo pasaulį ir neilgam pritildė dar kelis šimtus pretendentų į Šventosios taurės turėtojų postą.
Taurių – ne viena
Pastarąja Šventojo Gralio taure buvo pavadinta Valensijos taurė, iš kurios mišias laikydami gėrė popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI. Dar viena pretendentė – tai medinė Nanteos taurė, kurios tikrumą istorikai atmeta, nes žydai negerdavo vyno iš medinių indų.
Tarp pretendentų yra ir Šventasis dubuo Šv.Lauryno katedroje Genujoje bei Sirijoje rasta sidabrinė Antiochijos taurė, dabar saugoma Niujorko Metropolitano meno muziejuje.
Tai tik kelios kandidačių, kurios kadaise tarp istorikų ir spaudoje pagarsėjo kaip taurės, iš kurios per Paskutinę vakarienę neva gėrė Jėzus Kristus. Dabar šlovės minutė – leonietiškajai.
Nėra tvirtai įsitikinę
Pasak Ispanijos istorikų, šventoji taurė yra karalienės Urakos taurės viduje, kuri jau beveik dešimtį yra Leono mieste.
„Kristaus taurės istorija žinoma tik nuo IV amžiaus – ligi tol jos pėdsakų atsekti nepavyksta. Todėl negalime tvirtinti, kad ją tikrai lietė Jėzaus lūpos prie Paskutinės vakarienės stalo.
Tačiau esame įsitikinę, kad Leono katedroje turime taurę, kurią Jeruzalės krikščionių bendruomenė IV ir V amžiais laikė Šventojo Gralio taure“, – sako knygos autorė, istorikė M.Torres.
Demonstruoja tik kopiją
Tokia naujiena patraukė vietos bei turistų dėmesį, tad į Leono katedrą ėmė plūste plūsti lankytojai.
Vis dėlto Kristaus taurei istorikų atradimas neišėjo į naudą – dabar ji laikoma seife, o katedroje eksponuojama tik jos kopija. Pasak bazilikos muziejaus darbuotojų, Šventajam Graliui rengiama speciali salė, kurioje lankytojai galėtų deramai ja žavėtis.
Iš agato padaryta taurė XI amžiuje Ispanijoje buvo paauksuota, padengta oniksu ir papuošta karaliaus Ferdinando I dukters Urakos deimantais.
Istorikai teigia, jog dabartinė taurė daug prabangesnė negu viduje esanti autentiškoji Kristaus taurė.
Ilga kelionė iki Leono
Pasak istorikų, taurė, kuri galėjo būti pagaminta tarp I a. prieš Kristų ir I a., buvo saugoma Jeruzalės Šv.Kapo bazilikoje, iš kurios ji buvo pavogta.
Al Azharo universitete Kaire Ispanijos istorikai aptiko XIV amžiaus pergamentų, kuriuose minima taurės istorija.
Teigiama, jog iš Jeruzalės Kristaus kapo taurė atsidūrė Egipto sultono rankose. XI amžiuje, kai Egipte siautė badas, jo sultonas kreipėsi į visus islamo emyrus, prašydamas pagalbos.
Vienintelis, atsiliepęs į šauksmą, buvo Iberijos krante esantis Denijos emyras, kuris egiptiečiams išsiuntė didžiulę maisto siuntą. Egipto sultonas atsilygino Denijos emyratui, išsiųsdamas jam Mesijo taurę. Taurė atiteko Leono karaliui Ferdinandui I, o vėliau jo dukrai Urakai, kurios vardą taurė išsaugojo ligi šių dienų.
Triukas dėl turistų?
Egiptiečių dokumentuose rašoma, jog taurei trūksta nedidelės dalelės, kurią Egipto sultonas Saladinas, prieš padovanodamas ją ispanams, pasiliko sau.
Įpjova Leono katedroje esančioje Urakos taurėje padėjo suvesti istorikams galus – iš čia ir kyla teorija, jog tai yra ta pati taurė, pavogta iš Šventojo kapo.
„Ispanijos istorikai trejus metus studijavo šią galimybę ir tvirtina, kad būtent čia slepiasi taip ilgai ieškota Paskutinės vakarienės taurė. Į Leoną jau plūsta minios pasižiūrėti šios relikvijos“, – tokiais tekstais turistus į Leoną pradėjo vilioti užsienio valstybių leidiniai. Ar šis atradimas nėra dar vienas triukas, kol kas sunku pasakyti.
„Šventasis Gralis – ieškomiausia relikvija per visą krikščionybės istoriją. Jis yra mūsų Leono mieste, Šv.Izidoriaus bazilikoje“, – tokią sensacingą žinią siunčia ispanų istorikai.