Nuodugniai ištyrus 1 724 uolinių karvelių kaulus, rastus
viename Gibraltaro urve ir priklausančius prieš 67–28 tūkst.
metų gyvenusiems paukščiams, buvo rasta įpjovimų ir žmonių
dantų paliktų žmonių, taip pat apdegintų vietų, rašoma
straipsnyje, paskelbtame žurnale „Scientific Reports“.
Pasak mokslininkų, tai rodo, jog balandžiai tikriausiai buvo
išmėsinėti ir iškepti. Tie kaulai yra ankstyviausi įrodymai, kad
hominidai valgydavo paukščius.
Šie radiniai leidžia daryti prielaidą, kad neandertaliečiai
valgė panašiai kaip vėliau į Europą atkeliavę šiuolaikiniai
žmonės, kurie paukštį iškepdavo ir atplėšdavo kaulus su
suminkštėjusia mėsa.
„Jiem mėgdavo tą patį, kaip ir mes – krūtinėles,
kulšeles ir sparnelius“, – Gibraltaro muziejaus direktoriaus ir
studijos autorius Clive'as Finlaysonas
žurnalistams aiškino kaulų analizės rezultatus.
„Jų žinios ir technologijos buvo pakankamos, kad tai
padarytų“, – pridūrė jis.
Kaip rodo tos liekanos, neandertaliečiai daugiausiai medžiodavo
uolinius karvelius. Tie paukščiai paprastai suka lizdus ant uolų
atbrailų ir didelių urvų žiotyse. Uoliniai karveliai yra
dabartinių plačiai paplitusių laukinių balandžių protėviai.
Suvalgytų paukščių liekanos rodo, kad jos kilusios iš tų
laikų, kai urve gyveno neandertaliečiai, o vėliau –
šiuolaikiniai žmonės.
Ilgą laiką buvo manyta, kad pirmieji reguliariai paukščius
valgydavę hominidai buvo šiuolaikiniai žmonės.
Tačiau radiniai Goramo urve rodo, kad „neandertaliečiai
naudodavo uolinius karvelius maistui ilgiau nei 40 tūkst. metų, o
ankstyviausi įrodymai datuoti prieš bent 67 tūkst. metų“, –
rašoma straipsnyje.
Ir šis įprotis nebuvo sporadiškas, nes „pasikartojančių
tokio elgesio įrodymų rasta skirtingose, toli viena nuo kitos
esančiose“ urvo vietose.
„Taigi mūsų rezultatai byloja apie iki šiol neįvertintus
neandertaliečių pajėgumus reguliariai naudoti paukščius kaip
maisto išteklių, – rašo tyrėjai. – Dar daugiau: jie tai darė
gerokai anksčiau negu atkeliavo šiuolaikiniai žmonės, todėl
išrado tai nepriklausomai.“
Labiau žmogiški, nei manyta
Pasak C.Finlaysono, tų kaulų analizė pagausino įrodymų, jog
neandertaliečių elgsena buvo sudėtingesnė nei manyta anksčiau.
„Dėl to jie tampa dar labiau žmogiškais“, – sakė
mokslininkas.
Kitos neseniai atliktos studijos rodo, kad neandertaliečiai
valgė ne vien mėsą, bet ir augalus, uogas bei riešutus; kad jie
rūpindavosi savo senyvais gentainiais ir naudodavosi išmoningais
kauliniais įrankiais.
Ši mįslinga hominidų grupė gyveno dalyje Europos, Centrinės
Azijos ir Artimuosiuose Rytuose maždaug 300 tūkst. metų, tačiau
vėliausios jų fosilijos datuojamos prieš 30–40 tūkst. metų.
Įpjovimų žymių buvo rasta tik ant nedaugelio kaulų, aptiktų
toje urvo dalyje, kur gyveno neandertaliečiai. Tačiau studijos
autoriai nurodė, kad uoliniai karveliai yra gana smulkūs
paukščiai, tad juos būdavo paprasta valgyti be jokių pagalbinių
įrankių.
„Nulupus odą arba nupešus plunksnas, tiesiogiai naudotis
rankomis ir dantimis tikriausiai buvo geriausias būdas nuimti mėsą
ir riebalus bei kremzles nuo kaulų, – rašo tyrėjai. – Tai
įrodo žmonių dantų žymės ir susijusios pažaidos ant kai kurių
karvelių kaulų.“
Nežinoma, kaip tie paukščiai buvo gaudomi, tačiau mokslininkai
kelia prielaidą, kad lizde tupintį karvelį galėtų gana lengvai
sučiupti „pakankamai įgudęs ir tylus laipiotojas“.
Tyrėjai pripažino, kad apdegę kaulai nėra lemiamas įrodymas,
kad paukščiai būdavo kepami, nes tokios pačios žymės galėjo
susidaryti deginant atliekas arba dėl atsitiktinio kontakto su
ugnimi.