Artėjant gegužės 24-ajai, rinkimams į Ispanijos miestų ir miestelių savivaldybes, pagrindinės šalies politinės jėgos lygina raumenis, mankštinasi – šie rinkimai turėtų tapti repeticija prieš visuotinį balsavimą šių metų gruodį.
Kam rinkėjai gali būti palankūs dabar, tam gali nusišypsoti laimė ir prieš Kalėdas. Tad partijos ir kandidatai ne tik neriasi iš kailio, bet ir stengiasi pakišti koją varžovams, pateikti staigmenų ar netgi smeigti peilį į nugarą savo bendražygiams, tikėdamiesi didesnės asmeninės naudos.
Tikras sostų žaidimas
Ilgai kilusi, dėl audringų protestų prieš taupymo priemones išgarsėjusi partija „Podemos“ pirmoji patvirtino taisyklę, kad politikoje šventųjų nėra. Apie kilnius siekius ir ispanų vienybę kalbėję „Podemos“ lyderiai susiriejo, o partijos vienybė ir populiarumas gerokai susvyravo.
Likus dviem savaitėms iki rinkimų vienas iš partijos įkūrėjų ir nuo pat pradžios buvęs pagrindinis partijos veidas politologas Juanas Carlosas Monedero pasitraukė iš visų „Podemos“ postų.
Ne veltui balandžio mėnesį Briuselyje vykusiame susitikime su Ispanijos karaliumi Felipe VI „Podemos“ lyderis Pablo Iglesiasas karaliui padovanojo savo mėgstamiausio serialo „Sostų žaidimas“ DVD seriją.
„Sostų žaidimas“ – tai pagal JAV rašytojo George’o R.R.Martino fantastinį romaną apie kovą dėl valdžios sukurtas serialas, ypač patinkantis „Podemos“ lyderiui.
„Manau, kad jis puikiai atspindi krizę išgyvenančios Ispanijos politikos realijas“, – tuomet sakė P.Iglesiasas karaliui. Dabar, prieš pat rinkimus kilus partijos krizei, „Sostų žaidimo“ realijas teks pritaikyti sau. O juk viskas prasidėjo ne kaip politinių dūrių į nugarą drama, o priešingai – kaip pasaka apie gėrį ir blogį.
Idealistai tapo politikais
Praėjusių metų sausio mėnesį „Podemos“ judėjimas kilo iš 2011 metų pavasarį Ispanijos miestų aikštes užvaldžiusio „Indignados“ (išvertus iš ispanų k. – „Pasipiktinusiųjų“) judėjimo idealų.
„Podemos“ esą nori įkūnyti liaudį ir kovoti su pagrindiniais jos priešais: bankininkais, spekuliantais, ES bei pagrindinėmis Ispanijos politinėmis partijomis (socialistais ir populistais).
Grasinanti susidoroti su Ispanijoje viešpataujančia dvipartyste, praėjusį kovą „Podemos“ įsikūrė kaip politinė partija ir jau praėjusią gegužę rinkimuose į Europos Parlamentą gavo net milijoną balsų, t. y. 5 europarlamentarų kėdes. Toks tramplinas į Ispanijos politikos viršūnę partijos lyderiams susuko galvą ir jie, rodos, pradeda pamiršti dar visai neseniai „Pasipiktinusiųjų“ sodintas šaknis.
Pažadų – lyg nebūta
Partijos lyderis P.Iglesiasas – Madrido universiteto profesorius, išpopuliarėjęs kaip „La Sexta“ laidų vedėjas, žiniasklaidos pakrikštytas Vyriškiu su uodegyte.
Jis pirminiuose partijos mitinguose skelbė atvirą karą su politine kasta, reikalavo valstybinės skolos pertvarkymo ir žadėjo pakelti minimalų atlyginimą.
„Mes nenorime būti Vokietijos kolonija“, – pernai skelbė P.Iglesiasas.
Neseniai paskelbtoje rinkimų programoje radikalių pažadų nebeliko.
„Podemos“ užmiršo savo radikalius pažadus rinkimų programoje“ – po programos punktų pristatymo nuosprendį radikalams skelbė Ispanijos dienraštis „Pais“.
Atrodo, kad „Podemos“ rinkimų tikslais bando slinktis iš kairės centro link.
Ir tokį jų gestą dalis partijos su atsistatydinusiu J.C.Monedero priešakyje laiko išdavyste.
„Podemos“ rinkimų programoje nebėra tokių punktų kaip minimalios algos pakėlimas ar valstybės skolos panaikinimas. Pagrindiniai „Podemos“ rinkimų pažadai dabar sukasi apie būstų paskolos panaikinimą asmenims, patekusiems į sunkią ekonominę padėtį, apie vandens ir elektros tiekimo garantiją visiems, net ir tiems, kurie dėl ekonominių sunkumų negali susimokėti sąskaitų.
Išdavė judėjimo idealus?
„Mūsų rinkimų programa patiks tiems, kurie keliasi šeštą valandą ryto ir važiuoja į darbą metro“, – taip dabar kalba P.Iglesiasas, nė neslėpdamas, kad partija orientuojasi į vidurinę klasę.
„Podemos“ partija pasisuko 180 laipsnių kampu. Ir tai jam yra labai skaudus smūgis“, – iš savo baro Madride „Pais“ dienraščiui savo sūnaus atsistatydinimą komentavo J.C.Monedero tėvas, konservatyviomis pažiūromis garsėjantis Salvadoras Monedero. Tėvo komentarą Ispanijos spauda cituoja todėl, kad sūnus, nors ir negailėdamas kritikos konservatyvesne kryptimi pasukusiems „Podemos“, susilaikė nuo radikalių komentarų viešumoje.
Pats J.C.Monedero atsistatydinimo laiške, kurį pavadino „Mano draugui Pablo“ rašė, kad nori būti nepriklausomas nuo partijos aparato ir nenori atitolti nuo Ispanijos aikštes užvaldžiusio „Pasipiktinusiųjų“ judėjimo idealų – kovos su tradicine valdžios metodika. Kitaip sakant, partijos siela tikina, kad P.Iglesiasas tiesiog išdavė judėjimo idealus ir apgavo rinkėjus.
„Man gaila, kad „Podemos“ dabar labiau vertina kelias minutes televizijoje nei artimą susitikimą su partijai artimais žmonėmis. Šiuo metu vyksta kova dėl valdžios, kuri atitolina partiją nuo pirminių jos vertybių. Man labiau patinka Eduardo Galeano novelės nei serialas „Sostų karai“, – likus kelioms valandoms iki oficialaus pranešimo apie atsistatydinimą, kalbėjo J.C.Monedero.
Partijos lyderis P.Iglesiasas, komentuodamas bendražygio laišką sakė, jog jis jau seniai žinojo, kad J.C.Monedero „yra ne partijos žmogus ir jam reikia laisvės“. Abu politikai suskubo patikinti, kad partijos krizė nepaveikė jų ilgametės draugystės.
Koją pakišo korupcija
Vis dėlto akivaizdu, kad dviese ant vienos lyderio kėdės valdžios kvapą užuodę ambicingi politikai ilgai išsėdėti tiesiog negalėjo. Ir nors atsistatydino J.C.Monedero, neabejojama, kad tarp dviejų draugų jau kurį laiką buvo galima laukti konflikto.
Ir „Sostų žaidimo“ mėgėjas P.Iglesiasas pagal G.R.R.Martino romano intrigų tradicijas tiesiog išlaukė savo momento ir pasinaudojo palankia proga beveik nepajudindamas nė piršto ir tūnodamas šešėlyje.
Vienas svarbiausių „Podemos“ veidų J.C.Monedero šį sausį buvo patekęs į nemalonų skandalą, kuris paliko juodą dėmę ant visos aršiai prieš korupciją nusiteikusios partijos.
Mokesčių ministerija apkaltino J.C.Monedero, kad jis išvengė mokesčių už 400 tūkst. eurų atlyginimą, kurį jam sumokėjo Venesuelos, Bolivijos, Ekvadoro ir Nikaragvos vyriausybės už jo politinių ir ekonominių konsultacijų paslaugas.
„Podemos“ šią naujieną laikė valstybine ir žiniasklaidos medžiokle prieš jų partiją, o J.C.Monedero suskubo ištaisyti savo klaidos ir sumokėjo mokesčius Ispanijos valstybei.
Po skandalo J.C.Monedero ėmė vengti rodytis viešumoje. Tuo pasinaudojo P.Iglesiasas – jam teko pagrindinio ir vienintelio „Podemos“ lyderio vaidmuo.
Gudrios valdančiųjų pinklės?
Vis dėlto pirmasis smūgis „švaruoliams“ „Podemos“ jau buvo suduotas – elitui ir kastai grūmojančio lyderio atlyginimas liaudžiai kuklus nepasirodė, o ką jau kalbėti apie mokesčių vengimą.
Aršiausi „Podemos“ priešininkai vadina juos čavistais. Ir ne tik todėl, kad J.C.Monedero patarinėjo Venesuelos ekonomiką nuvariusiam kairuoliui Hugo Chavezui.
Glaudžius „Podemos“ ryšius su Lotynų Amerikos kairuoliais palaiko ir P.Iglesiasas, nors būtent čavistinis valdymo modelis dabar jau laikomas tipiniu nevykusiu komunistiniu eksperimentu – ispanams trūksta pinigų mokesčiams susimokėti, o venesueliečiams trūksta elementarių maisto produktų ir, kaip neretai pasitaiko komunistinėse šalyse, – tualetinio popieriaus.
Ar tokį rojų ispanams siūlo ir „Podemos“?
Nepaisant P.Iglesiaso bandymų atsiriboti nuo pernelyg kairuoliškų J.C.Monedero pareiškimų, atrodo, kad „Podemos“ dar net negavusi valdžios jau spėjo išbarstyti rinkėjų pasitikėjimą.
Mat horizonte prieš pat rinkimus pasirodė naujieji gelbėtojai – partija „Ciudadanos“ („Piliečiai“), kuri žada racionalias permainas. Paėmusi idėjų tiek iš valdančiosios premjero Mariano Rajoy „Liaudies partijos“, tiek iš rinkėjams pernelyg radikaliai atrodančios „Podemos“, centro dešiniųjų partija „Ciudadanos“ apklausose išsiveržė į trečiąja vietą gavusi 19,4 proc. balsų.
35 metų teisininko Alberto Riveros vedami piliečiai užsibrėžė tokį pat tikslą, kaip neseniai kėlė ir „Podemos“ – sugriauti dešimtmečius paeiliui Ispaniją valdančių „Liaudies partijos“ ir socialistų dvivaldystę.
Katalonijoje ypač stiprūs piliečiai dviračio neišradinėja: kalba tas pačias tezes kaip ir „Podemos“ – jie esą yra grėsmė korumpuotiems politikams, jie žada tikras permainas. Bet, skirtingai nei „Podemos“, „Ciudadanos“ dar nėra susitepę, susiskaidę.
