Reno Ri gyvenime bitės yra ypač svarbios – kinas save laiko labiau bitininku nei menininku. Bites laikyti jis pradėjo 2007 m., per metus išmoko bitininkystės abėcėlės. Įvaldydamas vis sudėtingesnių bitininkystės įgūdžių, Renas pradėjo samprotauti apie tai, kaip būtų galima manipuliuoti bitėmis, valdant bičių motinėlę. Jis pradėjo kurti ypatingos išvaizdos bičių korius. Galiausiai idėja išsikristalizavo į pasaulio žemėlapio formos korio sukūrimą.
Kad tai įgyvendintų, Renas Ri į avilį įkėlė pasaulio žemėlapį. O tada provokuodavo bičių motinėlę tame avilyje judėti tam tikromis kryptimis ir į tam tikras avilio vietas – kad bitės darbininkės korius lipdytų tam tikrose avilio vietose.
„Bitės ir toliau lipdė korius, kurie įgavo geografinių objektų pavidalą, – pasakojo idėjos autorius. – Taip jos man nulipdė visą pasaulio žemėlapį.“
Vėliau bitininkas ėmėsi atskirų žemynų ir valstybių formos korių lipdymo. Taip atsirado gimtosios Kinijos, JAV, Japonijos, Indonezijos ir kt. pavidalų koriai.
Bitininkas neslepia, kad darbas su bitėmis išmokė jį aibės dalykų. Pavyzdžiui, žmonės namus stato iš apačios į viršų, o bitės atvirkščiai – iš viršaus į apačią.
„Žmogus statydamas galynėjasi su gravitacija, o štai bitės, užuot kovodamos su gravitacija, išnaudoja jos privalumus – man tai pasirodė nepaprastai įdomu“, – sakė Renas Ri.
Bičių ir geografijos entuziastas neslepia, kad kūrybinio proceso paieškų metu jis ne kartą ir ne du paragavo bičių geluonies – ypač kai mėgindavo kištis į bičių veiklą.
„Mėgindavau siekti savo tikslų, tačiau bitės neretai mane sugeldavo – taip jos ginasi. Tiesa, bėgant laikui perpratau bičių filosofiją ir įgudau su jomis elgtis kur kas meistriškiau“, – teigė jis.
Reno Ri spiečiai kuria ne tik dvimačius, bet ir trimačius šedevrus, kurie, tiesa, gerokai abstraktesni ir labiau primena sudėtingas stereometrines struktūras.
Vyras savo bičių šedevrus jau eksponavo Taibėjuje, Šanchajuje, Milane, Pekine, Venecijoje, Londone.