Lietuvių kalba puikuojasi 10 seniausių vartojamų kalbų sąraše

Kalbų evoliucija yra panaši į biologinę evoliuciją. Ji vyksta lėtai, iš kartos į kartą, tad nėra tikslaus laiko, kada iš vienos kalbos išsivysto kita kalba. Dėl šios priežasties taip pat sunku pasakyti, kad viena kalba yra neabejotinai senesnė už visas kitas. Visos jos tokios pat senos kaip pati žmonija. Vis dėlto visos kalbos, kurios čia bus išvardintos, turi kažką ypatingo ir senovinio, ir tai jas daro išskirtines, rašo „The Culture Trip“.

Tarp 10 seniausių pasaulio kalbų, kurios vis dar vartojamos, yra ir lietuvių kalba.<br>„123rf.com“ nuotr.
Tarp 10 seniausių pasaulio kalbų, kurios vis dar vartojamos, yra ir lietuvių kalba.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 19, 2015, 4:28 PM, atnaujinta Oct 15, 2017, 12:46 AM

Hebrajų kalba

Hebrajų kalbos atvejis gan juokingas. Ji tapo nevartojama kasdienybėje maždaug 400 mūsų eros metais, tačiau išliko, nes žydai visame pasaulyje ją naudojo kaip liturginę kalbą. Bet XIX–XX a. plintant sionizmui, hebrajų kalba buvo atgaivinta ir tapo oficialia Izraelio kalba.

Šiuolaikinė kalbos versija skiriasi nuo tos, kuri vartojama Biblijoje, tačiau tie žmonės, kuriems ši kalba yra gimtoji, gali puikiai suprasti, kas parašyta Senajame Testamente ir su juo susijusiuose tekstuose.

Daugelio pirmųjų žmonių, kurie ėmė vartoti šiuolaikinę hebrajų kalbą, gimtoji kalba buvo jidiš, tad ši žydų kalba padarė didelę įtaką šiuolaikinei senosios kalbos versijai.

Tamilų kalba

Tamilų kalba, kuria kalba 78 mln. žmonių pasaulyje, yra vienintelė išlikusi klasikinė kalba. Ji yra paskelbta oficialia kalba Šri Lankoje, Indijoje ir Singapūre.

Ji priklauso dravidų kalbų šeimai, kuriai priklauso daug kalbų, kuriomis daugiausia šnekama Pietų ir Rytų Indijoje. Tyrėjai rado įrašų tamilų kalba dar iš III a. prieš Kr. ir ji nuo to laiko buvo nuolat vartojama.

Kita senovės indų kalba, sanskritas, iš kasdienio vartojimo iškrito maždaug 600 metais ir tapo daugiausia liturgine kalba. O tamilų kalba toliau vystėsi ir dabar yra 20-a pagal vartojimą kalba pasaulyje.

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, kuriai priklauso daugelis Europos kalbų. Bet maždaug 3500 metais prieš Kristų jos ėmė viena nuo kitos tolti ir suskilo į dešimtis kitų kalbų, tokių kaip vokiečių, italų ir anglų. Po truputį jos prarado bendrus bruožus, kuriuos turėjo.

Vis dėlto viena iš baltų kalbų, būtent lietuvių, išlaikė daugiausia indoeuropiečių prokalbės bruožų, kuria, lingvistų manymu, buvo kalbama 3500 metais prieš Kristų.

Dėl kažkokių priežasčių lietuvių kalba išlaikė daugiau garsų ir gramatikos taisyklių iš šios prokalbės nei kitos jos lingvistinės pusseserės, tad gali būti laikoma viena seniausių pasaulio kalbų.

Persų, arba farsi kalba

Ja dabar yra kalbama Irane, Afganistane, Tadžikistane ir kitose šalyse. Išgirdus, jog tai yra persų kalba, greičiausiai kyla asociacijos su džinais buteliuose. Bet farsi ir persų yra ta pati kalba. Farsi yra tiesioginė senosios persų kalbos atžala, kuria buvo šnekama Persijos imperijoje.

Ši kalba tapo šiuolaikine persų kalba maždaug 800 metais ir nuo daugybės kitų dabartinių kalbų ji skiriasi tuo, kad nuo to laiko pasikeitė labai nedaug. Žmonės, kurie šneka persiškai, galėtų perskaityti įrašą iš 900 metų gerokai lengviau, nei anglakalbiai skaitytų Shakespeare'o kūrinius.

Islandų kalba

Islandų kalba taip pat priklauso indoeuropiečių šeimai ir priklauso šiaurės germanų kalbų pogrupiui. Galima palyginti – germanų kalbų grupei, tačiau vakarų germanų pogrupiui, priklauso ir anglų kalba.

Daugybė germanų kalbų labai supaprastėjo ir neturi tų bruožų kaip kitos indoeuropiečių kalbos, pavyzdžiui, jos neturi linksnių. Bet islandų kalba yra daug konservatyvesnė ir išsaugojo daug šių bruožų.

Kai XIV–XX a. šalį valdė danai, kalba taip pat buvo labai nedaug paveikta. Tad iš esmės ji liko nepakitusi nuo tų laikų, kai norvegų naujakuriai ją atsinešė atvykę į šalį. Todėl žmonės, kuria kalba islandiškai, gali nesunkiai perskaityti sakmes, kurios buvo parašytos prieš daugelį amžių.

Makedonų kalba

Slavų kalbų šeima, kuriai priklauso rusų, lenkų, čekų, kroatų ir kitos kalbos, yra palyginti jauna. Jos nuo slavų prokalbės pradėjo skirtis tik tada, kai Kirilas ir Metodijus standartizavo kalbą ir sukūrė senąją bažnytinę slavų kalbą ir alfabetą šiai kalbai.

Tuomet, IX amžiuje, kalbą su savimi jie nusinešė į Šiaurę, kai keliavo atversti slavų į krikščionybę. Jie patraukė iš šiaurinės Graikijos dalies, kuri dabar greičiausiai yra Makedonija. Tad šiandien makedonų kalba kartu su jai labai artima bulgarų kalba yra artimiausia senajai bažnytinei slavų kalbai.

Baskų kalba

Ši kalba yra neatskleista lingvistinė paslaptis. Kaip gimtąja kalba ja šnekai baskai, kurie gyvena Ispanijoje ir Prancūzijoje, tačiau ji nėra panaši į jokią romanų kalbą ir išvis į jokią kitą pasaulio kalbą.

Ne vieną dešimtmetį lingvistai bandė įspėti, iš kur kilusi ši kalba, tačiau jokios teorijos nepasitvirtino. Žinoma tik tai, kad ši kalba toje teritorijoje egzistavo dar prieš romanų kalbų atėjimą. Tai reiškia  – anksčiau, nei ten nuvyko romėnai ir atnešė lotynų kalbą, iš kurios vėliau išsirutuliojo prancūzų ir ispanų kalbos.

Suomių kalba

Pirmieji suomių kalbos rašytiniai šaltiniai siekia tik XVI amžių, bet, kaip ir visų kalbų, jos šaknys yra kur kas giliau. Ji priklauso finougrų kalbų grupei, į kurią taip pat įeina estų, vengrų ir dar keleto nedidelių grupių Sibire kalbos.

Suomių kalboje yra daug skolinių, kuriuos ji amžių tėkmėje perėmė iš kitų kalbų grupių. Vis dėlto daugybę šių skolinių suomių kalba išlaikė jų originalia forma geriau nei tos kalbos, iš kurių jie atėjo.

Pavyzdžiui, žodis „motina“ suomių kalboje yra „aiti“ ir yra kilęs iš gotų kalbos, kuria jau nebekalbama. Karalius – „kuningas“ yra kilęs iš senosios germanų kalbos žodžio „kuningaz“, o jis nebevartojamas jokioje kitoje germanų kalboje.

Gruzinų kalba

Kaukazo regionas lingvistams yra tikras kalbų židinys. Pagrindinės Pietų Kaukazo šalių (Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija) kalbos yra kilusios iš trijų visiškai skirtingų kalbų šeimų: indoeuropiečių, tiurkų ir kartvelų.

Gruzinų kalba yra didžiausia kartvelų šeimoje ir tai yra vienintelė Kaukazo kalba, kuri turi senovinę literatūrinę tradiciją. Gražus jos alfabetas taip pat gana senas: manoma, kad jis trečiajame amžiuje buvo perimtas iš aramėjų kalbos.

Ji nėra tokia vieniša kaip basketų kalba, tačiau yra tik keturios kartvelų šeimos kalbos, kurias Gruzijoje vartoja mažumos ir jos nėra susijusios su jokia kita pasaulio kalba.

Airių kalba

Šiomis dienomis airiškai kalba tik airiai, tačiau ji slepia ilgą istoriją. Ji priklauso indoeuropiečių šeimos keltų kalbų grupei ir tose salose, kur dabar gyvuoja Jungtinė Karalystė ir Airija, egzistavo daug anksčiau, nei ten atsirado germanų kalbos.

Iš airių kalbos kilo škotų gėlų ir meniečių kalbos, pastarąja buvo šnekama Meno saloje. Bet daug įspūdingiau yra tai, kad šia kalba parašyta liaudiška literatūra yra senesnė nei bet kuria kita Vakarų Europos kalba parašyta literatūra.

Likusi Europa praeityje kalbėjo savaip, bet rašė lotyniškai. O airiai nusprendė, kad nori rašyti savo kalba.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.