Honkongo rašytoja Tsoi Wing-mui tikina, kad Mao Zedong dešiniąja ranka laikytas politikas buvo homoseksualus, o tikrieji jausmai buvo skirti dviem metais jaunesniam jo klasiokui.
Tokie teiginiai Kinijoje vertinami prieštaringai. Komunistų partija iki šiol savo įkūrėjus ir aukščiausius lyderius laiko moraliai tobulais, o homoseksualumas šalyje vis dar vertinamas neigiamai, nors už tai jau nebėra persekiojama.
Buvusi liberalaus politinio žurnalo redaktorė Tsoi Wing-mui jau ne pirmą kartą rašo šia tema. Dabar autorė ištyrinėjo paviešintus laiškus tarp Zhou Enali ir jo žmonos Deng Yingchao bei politiko dienoraščius.
Kai kuriuose iš jų Zhou Enlai aprašo savo susižavėjimą savo klasioku Li Fujingu ir emocinį nutolimą nuo žmonos. Knygos „Slaptas emocinis Zhou Enlai gyvenimas“ autorė teigia, kad tai rodo, jog kinas tikriausiai buvo homoseksualus.
Savo dienoraštyje kinas rašė, kad negali nė vienos dienos gyventi be Li Fujingo, o buvimas su juo „gali liūdesį paversti džiaugsmu“. Su juo Zhou Enlai gyveno viename bendrabutyje 1917 metais.
Zhou Enlai premjero poste atsidūrė iškart po 1949 metų revoliucijos, kurios metu valdžioje atsidūrė komunistų partija, ir jame išbuvo iki pat savo mirties nuo vėžio 1976 metais. Vos po kelių mėnesių mirė ir jo revoliucijos bendražygis Mao Zedongas.
„Zhou Enlai buvo homoseksualus politikas, kuriam nepasisekė gimti visu šimtmečiu per anksti“, – rašo knygos autorė.
1925 metais būsimasis premjeras vedė Deng Yingchao. Jie nesusilaukė jokių vaikų ir, kaip rašo Tsoi Wing-mui, nerodė jokių romantiškų jausmų vienas kitam.
Tsoi Wing-mui teigimu, užuominos politiko dienoraščiuose buvo labai akivaizdžios, tačiau jokie Kinijos tyrinėtojai jų nepastebėjo, nes jiems homoseksualumas buvo beveik nežinoma sąvoka.
„Kai žemyninės Kinijos dalies autoriai tyrinėjo šią medžiagą, jie net neapsvarstė galimybės, kad jis gali būti gėjus“, – teigė naujosios knygos autorė.
Kinijoje homoseksualumas nėra draudžiamas įstatymu, o šiais laikais didžiausiuose šalies miestuose klesti LGBT kultūra. Tačiau visuomenėje vis dar išlikęs stiprus spaudimas sukurti šeimą ir susilaukti vaikų.
Kelios garsenybės Kinijoje yra prakalbusios apie savo homoseksualumą, tačiau tokių politikų kol kas nėra.
Tačiau taip buvo ne visada. Kinijos literatūroje ir istorijoje galima rasti daug liberalaus požiūrio į homoseksualumą imperijos laikais. Tačiau revoliucija šalyje šiuo klausimu įtvirtino uždarumą.
Tsoi Wing-mui tikisi, kad Kinijoje jos knyga bus uždrausta. Čia neįprasta aptarinėti partijos lyderių gyvenimo, o ypač tokių istoriškai svarbių kaip Zhou Enlai.
JAV gyvenantis politiko biografijos tyrinėtojas Gao Wenqianas pripažino, kad yra girdėjęs spėliones dėl Zhou Enlai seksualinės orientacijos, tačiau negalėjo užtikrintai pasakyti, kad jos yra teisingos.
„Apie tai nėra daug informacijos, tad sunku pasakyti, kaip buvo iš tiesų“, – „Reuters“ sakė autorius.
