Daugiau nei prieš vienuolika metų atvykusios Halili šeimos likimas buvo aptariamas visoje Šveicarijoje. Šalies valdžia norėjo ją išsiųsti atgal į gimtąjį Kosovą, o Bubendorfo kaimo žmonės ėmė tam aktyviai priešintis.
Dėl šios gyvenvietės žmonių paramos 2006-aisiais keturiems Halili šeimos atstovams buvo suteiktas leidimas gyventi Šveicarijoje.Bet po dešimtmečio, šių metų gegužę, kosoviečiai pamatė, kad šveicarų paramos jie neteko: bendruomenės komitetas atmetė jų prašymą dėl pilietybės suteikimo.
Šeima atitiko formalius natūralizacijos proceso reikalavimus, jau kurį laiką gyveno šalyje ir įrodė, kad išmano regiono tradicijas bei geografiją. Visi keturi kosoviečiai taip pat kalba vokiškai.
Vis dėlto kai kurie vietos komiteto nariai nusprendė, kad šeima yra „nepakankamai šveicariška“.
Bubendorfo gyventojai priekaištavo, kad kosoviečiai dažnai nešioja „treningines kelnes, o ne džinsus“.
Šveicarai taip pat skundėsi, kad šios šeimos nariai labai nemandagūs: esą niekada nesisveikina sutikę kaimynus.
„Argumentai prieš natūralizaciją buvo visiškai pagrįsti emocijomis“, – pripažino vietos gyventojas ir komiteto prezidentas Rogeris Frey.
Pagal Bazelio kantono taisykles, asmenys, siekiantys Šveicarijos pilietybės, turi mokėti vokiečių kalbą, o vietos bendruomenė turi patvirtinti, kad jie integravosi ir perprato vietos tradicijas.
Kantono atstovai patikrina formaliuosius reikalavimus, surengia asmeninį pokalbį, tačiau svarų žodį turi ir vietos bendruomenių komitetai, kurie pareiškia savo nuosprendį – užsienietis integravosi ar ne.
Regiono naujienas skelbiantis dienraštis „Basellandschaftliche Zeitung“ tvirtina, kad atvejai, kai pilietybės prašymas atmetamas, Bazelio kantone yra labai reti. O argumentų dėl netinkamos aprangos iki tol nebuvo pasitaikę. („The Local“, LR)
