Italijos ūkininkų asociacija „Coldiretti“ tvirtino, kad iltimis pasipuošusių vandalų skaičius per 11 metų išaugo nuo 600 tūkst. iki 1 mln. Dėl to ūkininkai ragino vyriausybę kompensuoti „nesustabdomai besiveisiančių“ šernų padarytą žalą, kuri pernai siekė apie 100 mln. eurų.
200 kilogramų sveriantys šernai trypia augalus, skerdžia avis, naikina golfo aikšteles ir yra atsakingi už eismo įvykius. Kai kurie drąsesni šernai net laksto po Romos gatves ir knisasi po šiukšles bei lankosi turistų paplūdimiuose.
Praėjusią savaitę keli tūkstančiai ūkininkų susirinko į Florencijos Katedros aikštėje ir kartu su savimi atsivedė du laukinius šernus. Taip buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į rimtą problemą.
Daugybė priežasčių dėl veisimosi
Toskanos provincijoje gyvena apie ketvirtis visų šalies laukinių šernų. Vis dėlto šernų problema apima visą Italiją: pernai Brešos mieste ir Sicilijoje šernai nužudė du pensininkus.
„Šernų padaroma žala yra mažiausiai tris kartus didesnė nei šiuo metu kompensuojama ūkininkams, – aiškino „Coldiretti“ skyriaus Tuskanijoje vadovas Antonio De Concilio. – Negalime leisti, kad Europos pinigai būtų skirti įdirbti žemę, jei augalai bus sunaikinti.“
Laukiniai šernai nebuvo oficialiai suskaičiuoti nuo 2010 metų, kai jų buvo apie 900 tūkst. Paskutinį kartą šernų pridaryta žala buvo skaičiuota 2004-aisiais – tais metais gyvūnai pridarė žalos už 10 mln. eurų.
Penktadienį Italijos vyriausybė pranešė 20 provincijų prezidentams, kad šie ir taip turi pakankamai įrankių tvarkytis su šernų problema. Aplinkos ministras Gianas Luca Galletti ragino provincijų vadovus „užsiimti geresne šernų vadyba“.
Aktyvistų grupuotės iškėlė kelias skirtingas teorijas dėl sparčiai augančio Italijos šernų skaičiaus. Viena iš priežasčių yra tai, kad savivaldos nebežino, kas yra atsakingas už laukinių gyvūnų skaičiaus suvaldymą, todėl darbas nevykdomas sklandžiai.
Taip pat kai kurios savivaldos kaltinamos tuo, kad tyčia priveisė daugiau šernų, nes norėjo įtikti medžiotojams.
Manoma, kad didelis šernų skaičius susijęs ir su tuo, jog Italijos kaimuose gyvena mažiau žmonių. Dar kiti svarstė, kad gyvūnų kryžminimas nulėmė, jog šernai dabar atsiveda po šešis knysliukus, o ne po du, kaip anksčiau.
Tačiau daugiausiai kritikos sulaukė licencijas turintys medžiotojai. Nors kai kurie ūkininkai turi teisę šaudyti šernus, vis dar yra griežtai ribojama jų veikla. Italijos ūkininkai yra įsitikinę, kad medžiotojai surengė sąmokslą ir tyčia nemedžiojo šernų, kad išaugtų jų skaičius.
„Nėra medžiojama taip, kaip turėtų būti, – sakė A.De Concilio. – Medžiotojai turi kitų interesų: kuo bus daugiau šernų, tuo bus daugiau medžiotojų.“
Prekyba šerniena – juodojoje rinkoje
Italijos šernų medžiotojams yra skiriamos konkrečios teritorijos, kur jie gali šaudyti į gyvūnus. Dėl to medžiotojai pasigaili šernų, kad kitąmet jų būtų daugiau.
„Priežastis dėl šernų skaičiaus išaugimo nėra tai, kad medžiotojai tyčia leidžia jiems daugintis, – aiškino medžiotojų asociacijos „Arcicaccia“ prezidentas Osvaldo Veneziano. – Viskas vyksta dėl to, kad yra juodoji rinka.“
Pasak O.Veneziano, šernų medžiojimo biurokratinė sistema buvo tokia sudėtinga, kad didžioji dauguma jų buvo šaudomi pavieniui ir slapta. Nors Italijoje pilna šernų, Italija vis tiek importuoja daug šernienos, „nes teisinė sistema nėra pakankamai aiški, kad italai galėtų pardavinėti šernieną“.
Mėsos produktų asociacija „Confindustria Assica“ teigė, kad Italija kasmet importuoja šernienos už 29 mln. eurų, o eksportuoja šernų mėsą už 27 mln. eurų.
„Šernų medžioklei skirtas šuo kainuoja 8 tūkst. eurų, o fazanų medžioklinis šuo – 1,5 tūkst. eurų, – pabrėžė O.Veneziano. – Taip yra todėl, kad iš šernienos galima uždirbti pinigų.“
Tačiau Italijoje vietinė šerniena dažnai yra parduodama juodojoje rinkoje be jokių oficialių mėsos kokybės patikrinimų. Kilogramas slapta parduotos itališkos šernienos kainuoja apie 8 eurus už kilogramą.
O.Veneziano tikino, kad Italija sugebėtų kovoti su siautėjančiais šernais, jei teisę legaliai medžioti turėtų daugiau žmonių. Tokiu atveju kaimų savivaldos sugebėtų uždirbti pinigų iš licencijų, kuriuos „investuotų į elektrines tvoras“. Vis dėlto tai reikštų dabartinių įstatymų keitimą, kurie draudžia medžioti šernus dėl pelno.
„Prekyba taptų skaidresnė, jei būtų pakeisti įstatymai ir leista pardavinėti šernieną“, – aiškino aplinkos tyrimų ir apsaugos instituto „Ispra“ ekspertas Francesco Riga.
„Jei medžiojimas taptų komercine veikla, tada laukinių šernų skaičius smarkiai išaugtų“, – perspėjo „Coldiretti“ ekspertas Andrea Pruneti.
Pasak O.Veneziano, Italijos medžiotojų skaičius krito nuo 1,7 mln. devintajame dešimtmetyje iki 700 tūkst. dabar: nors laukinių šernų daugiau nei bet kada anksčiau, dabartiniai įstatymai nėra parankūs medžiotojams, ūkininkams ir šernienos prekeiviams.
