Argentinietis popiežius Švedijos pietuose esančiame Lunde
dalyvaus ekumeninėse pamaldose, kuriomis prasidės 500-ųjų
Reformacijos metinių minėjimo iškilmės.
Šis renginys taip pat žymės Katalikų Bažnyčios ir
liuteronybės – tradicijos, kuri kažkada buvo itin priešiška
Vatikano autoritetui ir mokymui, – susitaikymo dialogo 50-metį.
Vien sutikimu dalyvauti Pranciškus parodė gestą, kuris būtų
buvęs neįsivaizduojamas jo pirmtakams, išskyrus pačius
paskutiniuosius.
XVI amžiaus popiežiai skyrė daugybę laiko ir energijos
bandydami užgniaužti ar sunaikinti reformacijos bangą, sukeltą
vokiečių vienuolio Martino Lutherio, kai jis
1517-ųjų spalio 31-ąją prikalė prie bažnyčios Vitenberge durų
savo „95 tezes“.
Pranciškus anksčiau šiais metais tapo pirmuoju per beveik
tūkstantmetį popiežiumi, susitikusiu su ortodoksų patriarchu.
Dabartinis 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderis taip pat stengėsi
užmegzti ryšį su anglikonais.
Prieš vizitą į Švediją jis pakartojo, kokią svarbą teikia
krikščionių vienybei, kai ir tikintieji, ir pats tikėjimas patiria
spaudimą daugelyje pasaulio regionų.
„Kraujo ekumenizmas“
„Kai krikščionys yra persekiojami ir žudomi, jie yra
pasirenkami todėl, kad yra krikščionys, o ne todėl, kad yra
liuteronai, kalvinistai, anglikonai, katalikai ar ortodoksai“, –
sakė Pranciškus interviu dviem jėzuitų leidiniams.
„Kraujo ekumenizmas egzistuoja“, – sakė jis.
Jis taip pat labai stengėsi pabrėžti, kad katalikybė nebelaiko
M.Lutherio, kuris buvo ekskomunikuotas, eretiku.
„Lutheris žengė didį žingsnį ir įdavė Dievo žodžius į
rankas žmonėms“, – sakė pontifikas, tikriausiai turėdamas
omenyje M.Lutherio pastangas išspausdinti ir išplatinti Biblijos
vertimą į vokiečių kalbą.
Visgi dalis konservatyvių pažiūrų katalikų abejoja, ar esama
kokių nors su Reformacija susijusių dalykų, kuriuos verta švęsti.
Tikėtina, kad šios priežasties kiekvienas pamokslo, kurį
nenuspėjamasis Pranciškus pasakys Lunde, žodis tikriausiai bus
atidžiai narstomas – kaip ir Pasaulio liuteronų federacijos
prezidento, iš Antiochijos ir graikų krikščionių giminės kilusio
Mounibo Younano kalba.
Atidžiai bus stebima ir pontifiko kūno kalba, ypač kai jį į
Lundo katedrą lydės Švedijos Liuteronų Bažnyčios arkivyskupė
Antje Jackelen.
Švedijos Bažnyčia šventina moteris į kuniges, remia gėjų
santuokas ir homoseksualumo neslepiančius vyskupus bei vyskupes. Toks
liberalumas neįsivaizduojamas didžiajai daugumai katalikų
dvasininkų.
Abi tradicijos skiriasi ir požiūriu į Bažnyčios valdymą:
katalikybė lieka ištikima griežtai hierarchija, kokios nėra
Liuteronų Bažnyčioje. Be to, išsiskiria abiejų bendruomenių
pozicijos dėl labiau ezoteriškų teologinių klausimų.
Bendra komunija?
Tačiau daug religinių papročių yra bendri – pavyzdžiui,
krikštas. M.Younanas sakė AFP, jog norėtų, kad katalikams ir
liuteronams būtų leista drauge priimti komuniją, nors šiuo metu
Vatikano doktrina tai atmeta.
„Meldžiamės, kad kada nors galėtume drauge švęsti
Šventąją Komuniją – man tai labai svarbu“, – sakė
M.Younanas. Jis pabrėžė, kad svarbu akcentuoti abiem bendruomenėms
bendrus dalykus.
„Šiais laikais, kai ekstremizmas užvaldo visą pasaulį, ...
rodome pavyzdį visam pasauliui bendru paminėjimu, nepaisydami
savo nesutarimų praeityje. Tai yra vienybės ženklas ir ženklas,
kad religija nebėra problema“, – sakė jis.
Į Pranciškaus pirmadienio vizito programą taip įtrauktas
renginys stadione Malmėje, kurio metu pasisakys apsiausto Sirijos
miesto Alepo vyskupas. Jis baigsis bendra malda už taiką karo
krečiamoje Sirijoje.
Planuojama, kad abiejų Bažnyčių labdaros organizacijos taip
pat sudarys bendradarbiavimo susitarimą.