Kipro bitininkams Soteriui Antoniou ir Kutretui Balci kilo didelė problema. Bičių motinėles, kurias abu atsiveždavo iš užsienio, greitai žūdavo dėl joms neįprasto Kipro klimato.
Skirtingose Kipro dalyse – graikų ir turkų – gyvenantys vyrai nutarė suvienyti jėgas ir veisti Kipro bičių motinėles, kurios būtų ištvermingesnės.
Bendradarbiauti jie nutarė būtent tuomet, kai abiejų Kipro dalių lyderiai – graikiškosios Nikas Anastasiadis ir turkiškosios Dervisas Eroglu – ruošiasi susitikimui Šveicarijoje.
Penkias dienas vyksiantys susitikimai atsakys, ar padalytojo Kipro prezidentai gebės susitarti dėl bendradarbiavimo.
Optimistai bitininkų ryšį galėtų suprasti kaip ženklą, kad vis dėlto ateityje ne tik jie, bet ir visi padalytos salos gyventojai galės palaikyti šiltus santykius.
S.Antoniou ir K.Balci nusprendė, kad politiniai nesutarimai ne tokie svarbūs kaip klestintis verslas. Vyrai tikino, kad jų bandymai išveisti ligoms atsparią bičių motinėlę yra daug žadantys. Jie tikisi, kad jų išveistos bitės bus didesnės, stipresnės ir tinkamesnės vietos klimatui. Taip jiems pavyktų pagaminti daugiau medaus.
S.Antoniou ir K.Balci draugystė užsimezgė 2003 metais, kai Jungtinių Tautų pastangomis buvo atidaryta ir jų prižiūrima buferinė zona, kurią galėjo kirsti salos gyventojai. Daugiau nei po trisdešimties metų atskirties graikiškosios ir turkiškosios dalių gyventojai galėjo pirmą kartą palaikyti ryšius. Tuo pasinaudojo ir S.Antoniou su K.Balci.
Bitininkai nori sujungti savo ūkius ir pardavinėti medų ne tik toje salos dalyje, kurioje gyvena, bet ir visame Kipre, taip pat ieško pirkėjų užsienyje.
Vyrai tikisi, kad N.Anastasiadis ir D.Eroglu pasieks susitarimą. Bet padaryti tai nebus taip paprasta. Svarbiausias klausimas – kiek teritorijos galės administruoti kiekviena pusė, jei susitaikymas bus pasiektas.
Vis dėlto JT specialusis įgaliotinis Kiprui Espenas Barthas Eide tikino, kad „šalys dar niekada nebuvo taip arti taikos sutarties“.
