Traumuotus Ukrainos karo veteranus gydo draugiški delfinai

Ukrainoje naudojamas netikėtas būdas gydyti mūšiuose psichologines traumas patyrusius karius. Bendravimas ir plaukiojimas su delfinais padeda ukrainiečiams susitvarkyti su kare patirtu siaubu.

Užsiėmimuose su delfinais dalyvauja mūšiuose traumas patyrę kariai.<br>„123rf“ asociatyvoji nuotr.
Užsiėmimuose su delfinais dalyvauja mūšiuose traumas patyrę kariai.<br>„123rf“ asociatyvoji nuotr.
Užsiėmimuose su delfinais dalyvauja mūšiuose traumas patyrę kariai.
Užsiėmimuose su delfinais dalyvauja mūšiuose traumas patyrę kariai.
Daugiau nuotraukų (2)

BBC, „The Guardian“ ir „Lietuvos rytas“ inf.

2016-11-19 10:07, atnaujinta 2017-04-17 13:36

Šalies pajūryje įsikūręs Odesos miesto sveikatingumo centras „Nemo“ klientams siūlo delfinų terapiją – 25 minučių trukmės užsiėmimus su šiais žinduoliais.

„Nesvarbu, ar esate suaugęs, ar vaikas, pasijusite geriau, jeigu baseine praleisite nors šiek tiek laiko su šiuo draugišku gyvūnu“, – tvirtino dešimtmetį terapijos programą siūlantis Bogdanas Popovskis.

Nors plaukiojimas su delfinais taip pat siūlomas nėščioms moterims ir vaikams, kurie turi mokymosi sunkumų, kai kurie ekspertai šių žinduolių nauda abejoja.

O gyvūnų gerovės organizacijos svarsto, ar iš viso yra etiška taip išnaudoti gyvūnus.

Terapijos reikia daugeliui

Rytų Ukrainoje įsiplieskęs konfliktas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų nusinešė jau 10 tūkst. žmonių gyvybę, bet jo paliktus randus nešioja ir gyvieji.

Tūkstančiai iš fronto grįžusių karių patiria potrauminio streso sindromą ir nesugeba vėl įsitraukti į kasdienį gyvenimą.

Šie kovotojai jaučia nuolatinį nerimą. Pavyzdžiui, jiems gali kilti panika einant pamiške, nes jie įsivaizduoja, kad bet kada gali būti užpulti. Tad nuo rugsėjo šiems nukentėjusiesiems buvo pradėtas taikyti netradicinis gydymas. 15 karių atvyko į Odesą išbandyti delfinų terapijos.

Pasak trenerio Jurijaus Miškurovo, šie gyvūnai nėra stebuklingi, tačiau tai puiki patirtis, nes po terapijos kariai teigė pasijutę geriau.

Padeda ir vaikams

Bendravimas su delfinais padeda ne vien karo košmarą išgyvenusiems kariams – mokymosi sunkumų turintys arba traumų patyrę Ukrainos vaikai irgi atsigauna pabendravę su šiais žinduoliais.

Kai Donbaso regione gyvenančio Ivano Golubevo mokykla buvo apšaudyta, jis nustojo kalbėti. Sunerimusi jo motina nutarė išbandyti delfinų terapiją.

„Po pirmo užsiėmimo mano sūnus vėl pradėjo kalbėti – aš negalėjau nustoti verkti“, – džiūgavo Ivano mama Ana.

Centro „Nemo“ psichologai tikina matantys daugybę įrodymų, kad delfinai gali padėti fiziškai ir psichologiškai traumuotiems asmenims.

„Nemo“ darbuotojo J.Miškurovo teigimu, delfinai labiausiai paveikia vaikus, kurie plaukiodami kartu su jais mokosi bendrauti su žmonėmis.

Be to, gyvūnų terapija yra plačiai paplitusi visame pasaulyje: padėti žmonėms pasitelkiami ne tik delfinai, bet ir šunys, katės ar net arkliai.

Džiaugiasi ne visi

Vis dėlto kai kurie ekspertai įsitikinę, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog įvairios gyvūnų terapijos programos padeda psichologinių sutrikimų turintiems žmonėms.

Du dešimtmečius gyvūnų ir žmonių bendravimą tiriantis psichologas Halas Herzogas delfinų terapiją laiko labiausiai išpūstu gydymo gyvūnais mitu.

„Placebo efektas, gražios svajonės ir nauja patirtis yra įtikinamesni paaiškinimai, kodėl būklė tariamai pagerėja“, – leidinyje „Psychology Today“ rašo H.Herzogas.

Ukrainą, Rusiją ir kitas šalis, kuriose delfinai yra laikomi nelaisvėje, peikia ir gyvūnų teisių aktyvistai.

„Kontaktas tarp žmonių ir nelaisvėje esančių gyvūnų visiems kelia pavojų susižeisti ar susirgti“, – perspėja organizacija „Born Free“.

Tiesa, centro „Nemo“ darbuotojai pripažino, kad Ukrainoje anksčiau gyvūnų teisės būdavo pažeidžiamos, tačiau dabar šalis laikosi visų nurodymų, o „Nemo“ esantys delfinai – gimę nelaisvėje arba tiesiog vandenyne negalintys išgyventi be pagalbos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.