Už Kalėdų eglės tradiciją galime dėkoti vokiečiams ir karalienei Viktorijai

Kalėdų eglutė, dabinama dekoracijomis ir lemputėmis, yra svarbiausia viso pasaulio namų puošmena. Tačiau iš kur kilo tradicija kasmet puošti į namus parsineštą medį?

Dabar Kalėdų eglutės tapo neatsiejama šventės dalimi.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Dabar Kalėdų eglutės tapo neatsiejama šventės dalimi.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 24, 2016, 9:57 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:55 PM

Visžaliai medžiai ir augalai žiemos šventėms buvo naudojami jau tūkstančius metus, dar prieš krikščionybės pradžią.

Europos pagonys žaliomis eglių šakomis puošdavo namus per žiemos saulėgrįžą. O senovės romėnai visžalius augalus tempdavo į šventyklas per Saturnalijos šventę. Senovės egiptiečiai palmių šakomis garbindavo saulės dievą Ra.

„Į namus parneštas visžalis augalas reiškia vaisingumą ir naujo gyvenimo pradžią žiemos tamsoje. Tai labiau pagoniška idėja“, – teigė Sidnėjaus universiteto tyrėja Dominique Wilson.

Anot jos, iš čia kilo tradicija puošti namus bugienio, amalo, spygliuočių šakomis, nes šie augalai vieninteliai žiemą nenumeta žalumos ir net žydi.

„Viskas prasidėjo taip ir vėliau išsivystė iki Kalėdų eglutės“, – pabrėžė D.Wilson.

Nuo pagonių iki krikščionių

Egzistuoja kelios teorijos, kaip papuošta eglė tapo krikščionybės simboliu. Viena iš jų pasakoja apie anglą benediktinų vienuolį Bonifacą, kuris VIII amžiuje kaip misionierius atvyko į Vokietiją.

„Istorija pasakoja, kad vienuolis susitiko kelis vokiečius, kurie atlikinėjo aukojimą priešais milžinišką ąžuolą – skandinavų dievo Toro simbolį, – pasakojo D.Wilson. – Bonifacas pasiėmė kirvį ir nukirto medį, kad pagonys nebeužsiminėtų stabmeldyste.“

Anot religijos ir mitologijos ekspertės, vokiečiai tikėjosi, kad žaibas trenks į vienuolį, išniekinusį jų šventą medį, tačiau niekas neįvyko. Tad Bonifacas nusprendė pasinaudoti proga ir juos pamėginti atversti į krikščionybę.

„Legenda pasakoja, kad iš nukirsto ąžuolo kelmo išaugo eglė. Ji priminė Jėzaus Kristaus simbolį, nes yra trikampio formos, reiškiančios šv. Trejybę, ir tada kilo mintis, kad šis medis gali pradėti reikšti Dievą ir naują gyvenimą“, – teigė D.Wilson.

Išpopuliarino rūmai

Spygliuočiai į namus taip pat pradėti nešti Vokietijoje. XVI amžiuje krikščionys juos pradėjo puošti imbieriniais sausainiais, riešutais ir obuoliais.

„O XVII amžiuje puošmenos tapo dar svarbesnės. Prasidėjo ištisas šventinių festivalių judėjimas. Karališkieji rūmai puošdavo medžius auksu, popierinėmis dekoracijomis, žvakėmis“, – aiškino religijotyrininkė.

Paprotys išpopuliarėjo tarp kilmingųjų ir pasklido po visus Europos rūmus XIX amžiaus pradžioje.

Į įvairias pasaulio šalis emigruojantys vokiečiai šią tradiciją taip pat skleidė.

Tačiau tokiose vietose kaip JAV Kalėdų eglė net iki XIX amžiaus vidurio buvo laikoma svetima pagoniška tradicija.

Karališkosios šeimos įtaka

Nors puošti eglutes pradėjo vokiečiai, Jungtinės Karalystės valdovė Viktorija ir jos vyras princas Albertas tradiciją išpopuliarino penktame ir šeštame XIX amžiaus dešimtmetyje.

Karalienės Viktorijos motina Saksonijos princesė Viktorija buvo vokietė, todėl užaugo puošdama eglutes.

Britams ši idėja buvo visiškai svetima, kol 1848 metais laikraštis „Illustrated London News“ neišspausdino piešinio, kuriame karališkoji šeima švenčia Kalėdas prie papuoštos eglės.

Viktorija ir Albertas buvo mėgstami šalies valdovai, tad greitai kiekvienuose britų namuose išdygo papuoštos eglutės.

Po dviejų savaičių tas pats piešinys buvo išspausdintas už Atlanto. Tiesa, kad naujiena labiau patiktų amerikiečiams, karalienės diadema ir princo ūsai buvo pašalinti.

Po šio pirmojo viešai išplatinto žaliaskarės piešinio puošybos tradicija tapo madinga ir JAV.

Kalėdų eglės šiandien

Dabar pasaulyje mėgstamos įvairiausių rūšių ir formų eglės – tikros ir dirbtinės.

Kalėdų egles puošia įvairių religijų atstovai. Nors kai kam tai dar yra krikščionybės simbolis, kitiems tai tiesiog gruodžio švenčių neatsiejama dalis.

„Čia, Australijoje, mes perėmėme europietišką Kalėdų šventimo tradiciją. Nors valgome žuvis, krevetes ir panašius dalykus, vis tiek jaučiamės labai tradiciški“, – teigė D.Wilson.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.