Po ceremonijos jaunavedžių pora ir svečiai nuvyko į obelų sodą Vudstoke Naujajame Bransvike. Diena buvo karšta, o jaunosios tėvui J.P.Nadeau į rankas paėmus mikrofoną ir pradėjus sakyti kalbą danguje pasirodė keli debesys.
„Aš sakiau jaunajam: „Adamai, tau pasisekė“, – pasakojo J.P.Nadeau. – Vos tai pasakiau, mano dukters akys išsprogo – ji žiūrėjo tiesiai į mane, mat staiga blykstelėjo žaibas.“
Vyras tvirtino tą akimirką pažvelgęs į savo dešinę ranką, kuri pradėjo šviesti dėl į ją trenkusio žaibo.
„Atrodė, lyg laikyčiau žaibą savo rankoje. Tai buvo nepakartojama, – džiūgavo jaunosios tėvas J.P.Nadeau. – Esu tikras, kad pašokau, nes pajutau, jog mane nukratė. Bet suvokiau, kad man viskas gerai, ir toliau tęsiau kalbą.“
Tačiau šįkart jo kalbai sutrukdė ne žaibas, o svečiai – jie panikuodami pradėjo rėkti, kad jis grąžintų mikrofoną. J.P.Nadeau ramiai pakluso.
Tuo metu visi netekę amo spoksojo į jį, nes baiminosi, kad iškrova pakenkė vyro sveikatai.
„Jie manė, kad bet kurią akimirką pakratysiu kojas“, – juokavo J.P.Nadeau.
Vyras teigė, kad jam žaibas nepadarė jokios žalos, o apsilankęs pas gydytoją neišgirdo jokių nerimą keliančių žinių.
Vienintelis ženklas, kad į jį trenkė žaibas, – mažytė nudegimo žymė ant nykščio.