Smėlio ir kriauklių prisivogusius turistus persekioja prakeiksmas

Kodėl į Havajų pašto skyrius nuolat plūsta siuntiniai su smėliu, akmenimis ir kriauklėmis? Pasirodo, taip savo suvenyrų mėgina atsikratyti mįslingu deivės Pele prakeiksmu patikėję turistai. Jie bijo nelaimių.

Paštininkai jau net neturi laiko vežti akmenų į nacionalinį parką, kuriame yra Havajų ugnikalnis, todėl visus išsigandusių turistų siuntinius tiesiog išdėlioja pašto skyriaus stovėjimo aikštelėje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Paštininkai jau net neturi laiko vežti akmenų į nacionalinį parką, kuriame yra Havajų ugnikalnis, todėl visus išsigandusių turistų siuntinius tiesiog išdėlioja pašto skyriaus stovėjimo aikštelėje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Paštininkai jau net neturi laiko vežti akmenų į nacionalinį parką, kuriame yra Havajų ugnikalnis, todėl visus išsigandusių turistų siuntinius tiesiog išdėlioja pašto skyriaus stovėjimo aikštelėje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Paštininkai jau net neturi laiko vežti akmenų į nacionalinį parką, kuriame yra Havajų ugnikalnis, todėl visus išsigandusių turistų siuntinius tiesiog išdėlioja pašto skyriaus stovėjimo aikštelėje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“ ir „The Huffington Post“ inf.

Aug 5, 2017, 11:08 AM, atnaujinta Aug 5, 2017, 11:17 AM

Ant Hilo pašto skyriaus darbuotojo Altono Uyetake darbo stalo puikavosi laiškas, adresuotas šiam Havajų pašto skyriui.

Ant storoko voko nebuvo nei adreso, nei vardo, tiktai užrašas, kad jis siųstas iš Klivlando, Ohajo valstijos. Laiške buvo maišelis, pilnas smėlio ir kriauklyčių, o šalia – raštelis: „Prašau grąžinti į paplūdimį.“

Hilo pašto skyriaus darbuotojo toks siuntinys nenustebino.

Panašių laiškų per dvidešimties metų karjerą A.Uyetake yra gavęs šimtus. Daugumoje jų – akmenys, smėlis arba kriauklės, bet kai kuriuose galima rasti ir maldavimų.

„Pasakykite Pele, kad aš labai atsiprašau“, – rašė vienas amerikietis, pašto skyriui atsiuntęs juodo vulkaninio smėlio indelį.

Kodėl žmonės taip elgiasi? Pasak A.Uyetake, Havajuose apsilankę turistai dažnai sugalvoja grįžę iš kelionės išsiųsti atgal akmenis, kurių prisirinko salose.

Keliautojus išgąsdina internete ar iš draugų juos pasiekusi žinia apie tariamą Havajų ugnikalnių deivės Pele prakeiksmą.

Akmenis grąžina iš baimės

Pasak šio internete ir iš lūpų į lūpas sklindančio prietaro, dievaitė prakeikia kiekvieną, kuris iš Havajų atima lavos akmenis, ir paverčia jų gyvenimą nesėkmių virtine.

Nors Pele yra svarbi vietos gyventojų istorijos ir kultūros dalis, šio mito ištakos nėra aiškios.

Spėliojama, kad gandus apie prakeiksmą galėjo paskleisti Havajų aplinkosaugininkai.

„Spėjama, kad mitą išpopuliarino penktojo ir šeštojo dešimtmečio gidai, kuriems nusibodo valyti smėlį ir akmenis iš savo autobusiukų po grupių, kurias veždavo prie ugnikalnių, ekskursijų“, – rašoma Havajų nacionalinio ugnikalnių parko gidų vadove.

Vis dėlto Havajuose gimę žmonės, tarp jų ir A.Uyetake, stengiasi namo neparsinešti jokių akmenų, o staiga susizgribusiems turistams padeda suvenyrus grąžinti į gamtą.

Tiesa, pastaraisiais metais pašto skyriai gauna tiek daug akmenų, kad tempti juos į Havajų nacionalinį ugnikalnių parką Didžiojoje saloje tiesiog nėra laiko.

Pagarba gamtos turtams

Ar suvenyrų parsivežę turistai iš tikrųjų tampa prakeiksmo aukomis, nesutaria ir patys havajiečiai.

Nacionalinio ugnikalnių parko atstovė Jessica Ferracane teigė taip pat sulaukianti paštu siunčiamų akmenų, stabų statulėlių ir kitokių daiktų.

Nors į pasakojimus apie Pele prakeiksmą ji nekreipia dėmesio, vis dėlto siūlo atsižvelgti į faktą: iš nacionalinių parkų namo tempti akmenis draudžia įstatymai.

„Šis mitas yra kaip tikėjimas nelaimes nešančia juoda kate ar suskilusiu veidrodžiu – visi jie nesukelia bėdų, – aiškino J.Ferracane. – Jokiame tautosakos pasakojime nėra paminėtas Pele prakeiksmas, todėl šis mitas yra specialiai sukurtas.“

Tiesa, antropologai spėja, kad prietaras turi ir tam tikras ištakas. Oahu dirbantis polineziečių religijos ekspertas Tevita Ka’ili teigė, kad nors prakeiksmas nėra minimas istorinėje tradicijoje, vietos havajiečiai tikėdavo, kad pajudinti gamtos kūrinius be specialių žynio apeigų yra nepagarbos ženklas.

„Havajiečiai tiki, jog pohaku (akmuo. – Red.) yra apdovanotas mana (dangiška ir dvasine galia. – Red.). Žmonės labai gerbia žemės turtus, o turistai tiesiog pamato, kas jiems patinka, ir pasiima. Siūlyčiau to nedaryti“, – aiškino antropologas.

Brighamo Youngo universitete Havajuose dirbantis T.Ka’ili taip pat sulaukia laiškų su akmenimis iš kaltės kamuojamų turistų, kurių niekada nėra sutikęs.

„Jie prideda mažus raštelius, pavyzdžiui: „Paėmiau jį iš Didžiosios salos, manau, kad žinosi, ką su tuo daryti“, – juokėsi mokslininkas.

Dėl bėdų kaltina prakeiksmą

Pele prakeiksmas gal ir išgalvotas, tačiau iš atostogų grįžę žmonės, įklimpę į bėdas, dievagojasi, kad juos užklupo ne šiaip atsitiktinės nesėkmės, bet havajiečių deivės pyktis.

Antai 2007 metais Maui apsilankiusi Karen Wade namo į Vašingtono valstiją parsivežė mažą buteliuką smėlio ir jūros išplautą koralą.

Kaip teigė amerikietė, iš karto po kelionės dingo du jos šunys, ji prarado namą ir išsiskyrė su vyru, su kuriuo kartu buvo 17 metų. Dėl visų šių įvykių K.Wade kaltina prakeiksmą.

„Sugrįžę iš kelionės paskaitėme Havajų tautosakos. Tuomet į savo parsivežtus suvenyrus pažvelgėme kitomis akimis“, – teigė moteris.

Tiesa, pernai K.Wade į Havajus atvyko su nauju mylimuoju, bet smėlio ir akmenukų į kišenes nebekrovė. Atostogos praėjo nuostabiai, tad moteris net svarsto galimybę į salas persikelti visam laikui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.