Viename atšiauriausių pasaulio kampelių gamtosaugininkai iškasė apledėjusį vaisių pyragą, kuris, manoma, priklausė britų tyrinėtojui Robertui Scottui.
Kaip tvirtino Naujojoje Zelandijoje įsikūręs Antarktidos paveldo fondas, deserto amžius – 106 metai, pyrago būklė puiki, esą „jis kvepia taip, lyg būtų valgomas“.
Užkandis keliautojams
Šis pyragas užsiliko įšalęs nuo R.Scotto ekspedicijos „Terra Nova“ (1910–1913 m.) Adero kyšulyje.
Jis buvo aptiktas seniausiame Antarktidos pastate, kurį 1899 metais pastatė norvegų tyrinėtojų komanda. Tame pačiame pastate 1911 metais buvo apsistojusi ir R.Scotto komanda.
Desertas rastas įvyniotas į popierių ir įdėtas į metalinę dėžutę. Tokias dėžutes gamindavo britų konditerijos įmonė „Huntley & Palmers“. Kompanija didžiuojasi, kad jos gaminiai buvo eksportuojami į daugelį šalių ir atsidūrė keisčiausiose pasaulio vietose.
Artefaktų programos vadybininkė Lizzie Meek sakė, kad pyragas neįtikėtinai gerai išsilaikęs.
Tinka orų sąlygoms
Be pyrago, aptikta dar 1500 radinių: įrankių, drabužių, sugedusios mėsos, žuvies ir net pižama.
Nuo 2016-ųjų Antarktidoje apsistojusių gamtosaugininkų komanda daiktus rado dviejuose nameliuose.
„Rasti taip gerai išsilaikiusį pyragą buvo tikra staigmena“, – sakė L.Meek.
Bet kodėl tyrinėtojai pasiėmė vaisių pyragą į Pietų ašigalį?
„Tai tikras energijos užtaisas, tobulai tinkantis Antarktidos sąlygomis. Netgi dabar tai vienas mėgstamiausių užkandžių keliaujant į atšiauriausius pasaulio kampelius“, – paaiškino moteris.
Bus galima apžiūrėti
Pyragas yra vienintelis iš 1500 radinių, išgabentų iš seniausio pastato žemyne, bet kai pastatas bus sutvarkytas, jis bus grąžintas.
Pasak Antarktidos paveldo fondo, metalinė dėžutė, kurioje buvo pyragas, taip gerai išsilaikė, nes buvo padengta rudžių ir cheminiu stabilizatoriumi ir įvyniota į popierių.
O pats pyragas? Nepaliestas. Yra išlikę dokumentai, kurie įrodo, kad R.Scottas tikrai į kelionę pasiėmė įmonės „Huntley & Palmers“, kurios būstinė yra Redinge, Anglijoje, keptą pyragą.
Matthew Williamsas, Redingo muziejaus vadybininkas, kurio kolekcijoje yra iš R.Scotto kelionės likę sausainiai, elektroninėje žinutėje paskelbė, kad „Huntley & Palmers“ buvo pagrindiniai sausainių tiekėjai ekspedicijos „Terra Nova“ metu.
Gardumynai buvo gaminami pagal šį receptą: apie 36,3 kg miltų, apie 6,24 kg ryžių glitimo, apie 9 kg kvietinių miltų, 3,4 kg cukraus, 1,14 kg kiaulinių taukų, 1,14 kg kepimo miltelių, 18,14 l vandens. Sausainius kepdavo, kol jų sudėtyje likdavo tik 5 proc. vandens, o vienas sausainis sverdavo apie 57 g.
Muziejaus interneto svetainėje rašoma, jog neseniai atlikti tyrimai parodė, kad ekspedicijos dalyvių kasdienė kalorijų norma buvo 4000 kcal, tačiau jie suvartodavo 800 kcal mažiau. Jų racione trūko vitaminų, taip pat energijos suteikiančių elementų.
M.Williamsas yra girdėjęs daug pasakojimų apie vaisių pyrago ilgaamžiškumą. Jis rašė: „Mes dažnai sulaukiame žmonių su „Huntley & Palmers“ pyragais, išlikusiais po vestuvių ar krikštynų.“
Kai kurie tiki, kad vaisių pyragas negenda, o R.Scotto pyragas tai tik patvirtina.
Kalbant apie tyrinėtoją, jo antra kelionė į Pietų ašigalį buvo lemtinga. Vyras ir jo komanda nusigavo į piečiausią pasaulio tašką, kad sužinotų, jog norvegų tyrinėtojai juos aplenkė 33 dienomis.
1912-aisiais R.Scotto komanda rengėsi kelionei atgal į būstinę, bet dėl atšiaurių orų, nušalimų ir bado tyrinėtojai susirgo ir mirė.
