J.René sulaukė viso pasaulio dėmesio, kai JAV ir Meksikos pasienyje sukūrė net 20 metrų instaliaciją, vaizduojančią mažą berniuką, bandantį kirsti sieną.
Taip menininkas reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo norą pastatyti didžiulę sieną su Meksika, kuri turėtų neleisti šios šalies piliečiams nelegaliai patekti į Ameriką.
Dabar visų akys į J.René nukrypo dėl to, kad vyras nutarė imtis kito politiškai motyvuoto projekto. Tiesa, šį kartą savo sumanymą jis užsimojo įgyvendinti gimtojoje Prancūzijoje.
Prancūziškuoju Banksy vadinamas menininkas užaugo probleminiame Paryžiaus Monfermėjaus priemiestyje.
2005 m. jame buvo kilę didžiuliai socialiniai neramumai, kokių Prancūzijos sostinė nebuvo mačiusi nuo 1968-ųjų.
„Jautėme, kad vieną dieną viskas sprogs, tačiau niekada nežinojome, kaip tai atrodys. Socialinė įtampa buvo didžiulė, matoma plika akimi. Žmonės buvo pikti ir jautėsi pamiršti“, – kalbėjo J.René.
Pirmieji akmenys tuomet skrido į sieną, kurią buvo išpiešęs tada dar paauglys J.René. Piešinys vaizdavo jo draugą, kamerą laikantį taip, tarsi ji būtų ginklas.
Vėliau J.René praleido nemažai laiko su jaunais žmonėmis iš Paryžiaus priemiesčių norėdamas juos įamžinti ir jų atvaizdais papuošti miestą. Nors Prancūzijos sostinės centras yra vos 15 kilometrų nuo jo gimtojo priemiesčio, pasak menininko, tai buvo visiškai kitas pasaulis.
„Paryžiui mes esame monstrai, todėl nusprendžiau leisti vaikams padaryti karikatūras iš savo atvaizdų ir taip užduoti klausimą, kodėl jie taip nepalankiai vaizduojami žiniasklaidoje?“ – apie savo projektą pasakojo J.René.
Menininkas portretų ciklą pavadino „Kartos portretu“. Tai pavertė jį tikra įžymybe – jo darbai aptariami visame pasaulyje nuo Šanchajaus iki Niujorko.
Tiesa, už savo darbus J.René, prisistatantis trumpiniu JR, sulaukė ne tik liaupsių.
Prieštaringai vertinamas Monfermėjaus meras Xavier Lemoine’as nusprendė pateikti menininkui kaltinimus.
Įtampa dar labiau išaugo, kai priemiestyje gyvenantys jaunuoliai bandė sustabdyti vietos tarybos darbuotojus, kad jie nenuimtų J.René darbų nuo sienų. Galiausiai menininkui teko metams išvykti iš Prancūzijos.
Šiemet J.René sugrįžo į Monfermėjų, bet jau kaip tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas. Jis ėmėsi naujo projekto ir padarė paties X.Lemoine’o nuotrauką.
„Jei prieš trejus metus būtumėte manęs paklausę, ar kada nors padarysiu jo nuotrauką, būčiau atšovęs – niekada! Jis buvo mūsų priešas. Tačiau kai kas nors ištiesia ranką norėdamas atsiprašyti ir nori pamėginti užmegzti kontaktą iš naujo, pakeičiu savo požiūrį“, – teigė J.René.
Menininkas tikino, kad toks politiko žingsnis padarė jam įspūdį.
Menininkas nufotografavo daugiau kaip 750 žmonių – nuo policijos pareigūnų, buvusių riaušininkų iki senolių, vaikščiojančių su šunimis. Visų jų portretai papuošė priemiesčio sienas.
J.René tikino, kad Monfermėjus pasikeitęs, tačiau jame gyvenantys žmonės išliko tie patys.
„Jaučiuosi taip, tarsi niekada nebūčiau išvykęs. Visuomet čia sugrįždavau praėjus kuriam laikui. Pasikeitė daug kas – pastatai, gatvės.
Tačiau žmonės, kuriuos pažinojau, kurie manimi pasitiki, išliko tokie pat.
Čia dar daug ką reikėtų nuveikti“, – tvirtino menininkas.
Jis tikino netapęs gimtojo priemiesčio herojumi, tačiau mano, kad galbūt meras padarė jam paslaugą pateikęs kaltinimus.
